11 klases kursas - Puslapis 5

(Darbą įkėlė Synca)

Darbas:

Saulės šviesą. Daugumą kometų galima matyti tik palyginti arti Žemės ir saulės. Įdomesnės ilgaperiodės kometos. Viena iš tokių - Halio kometa, kuri yra pakankamai ryški, matoma plika akimi ir maždaug kas 76 metai grįžta prie Saulės. Paskutinį kartą Halio kometa buvo matoma 1986 metais (ją matė ir Lietuvoje). Astronomai teigia, kad Halio kometa stebėta dar prieš mūsų erą.
Asteroidai. Tarp Marso ir Jupiterio planetų skrieja gausybė didesnių ar mažesnių planetų. Jų visuma sudaro asteroidų žiedą. Asteroidų priskaičiuojama apie 5 000. Asteroidai atspindi Saulės šviesą ir todėl danguje atrodo kaip žvaigždės. Asteroidų kilmė kol kas neišaiškinta. Gyvuoja hipotezė, kad jie yra planetos skeveldros , kažkada skriejusios aplink Saulę anapus Marso orbitos ir suirusios per kažkokią katastrofą. Labiau tikėtina, kad asteroidai niekada nesudarė vieno didelio kūno; tam trukdė galinga Jupiterio trauka. Be to reikia pažymėti,

kad, net sudėjus visus asteroidus, neišeitų tokio dydžio arba masės kūnas kaip Mėnulis.
Meteorai. Meteorai - tai greitai judantys dangaus skliautu šviesūs taškeliai, dažnai su švytinčiomis uodegomis. Meteorą sukuria maža dalelė (meteorinis kūnas), skriejantis aplink Saulę. Jį galima matyti tik tada, kai dalelė įskrieja į Žemės atmosferos išorinius sluoksnius. Įskriejimo greitis gali siekti 72 km/s. Meteorinį kūną veikia didžiulė oro molekulių trintis, nuo kurios jis suyra anksčiau, negu spėja pasiekti Žemės paviršių. Danguje matomas šviesus brūkšnys yra ne krintančio meteorinio kūno požymis, o atmosferos, kurią jis skrodžia, reakcija.
Meteoritai. Stambus meteorinis kūnas, įskriejęs į planetos atmosferą, gali pasiekti jos paviršių nesuiręs. Nukritęs į Žemę, toks kūnas arba jo skeveldros vadinamos meteoritais. Nukritęs meteoritas gali suformuoti kraterius. Geriausi pavyzdžiai - meteoritinis krateris Arizonoje (JAV), vadinamas Velnio Kanjonu, ir Vulf Kriko krateris Australijoje.

ŽEMĖS SUKIMASIS APIE SAVO AŠĮ IR JUDĖJIMAS APLINK SAULĘ

Žemė yra trečioji nuo Saulės nutolusi planeta. Pagal dydį - penktoji Saulės sistemos planeta. Lyginant Žemę ir gretimas planetas randama ne tik bendrų bruožų, bet ir žymių skirtumų. Pirmiausia Žemė iš kitų planetų išsiskiria savo atmosfera. Ji reikalinga ne tik kvėpuoti, bet ir apsisaugoti nuo pražūtingo trumpabangio spinduliavimo, sklindančio iš kosmoso. Žemės paviršiuje tokio pavojaus beveik nėra, nes šį spinduliavimą sugeria išoriniai atmosferos sluoksniai. Svarbus veiksnys - temperatūra, tinkama gyventi gyviems organizmams. Temperatūra priklauso ne tik nuo planetos nuotolio nuo Saulės, bei jos atmosferos sudėties; čia taip pat turi