Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

didžiąsias tragedijas — ,,Hamletą", „Karalių Lyrą", „Otelą", „Makbetą" ir kt. Jose dramaturgas atskleidžia sudėtingus tikrovės prieštaravimus ir nesutaikomus konfliktus. Visa tai išryškina asmeniniai herojų pergyvenimai, jų santykiai su aplinkiniu pasauliu. Todėl tragedijų veikėjai (Hamletas, Otelas, Lyras ir kiti) turi didelę apibendrinančią moralinę ir socialinę prasmę.
Šiuo laikotarpiu Šekspyras sukuria daug puikių, nepakartojamų dramatinių charakterių. Jo herojų paveikslai pasižymi įvairiapusiškumu ir gyvumu, psichologiniu sudėtingumu ir dvasinio pasaulio turtingumu. Įtemptos dramatinės situacijos, monologai ir dialogai padeda rašytojui išryškinti herojų pergyvenimus, jų siekius ir troškimus, jų tragišką likimą.
Šekspyro tragedijose atsispindi Renesanso krizės laikotarpis, kai susvyravo didis humanistų tikėjimas gėrio ir teisybės pergale. Dramaturgo kūryboje jau nėra to optimizmo, kuris vyravo jo
pirmojo laikotarpio dramose. Teigiamojo herojaus konfliktas su aplinka tragiškas ir baigiasi jo žuvimu. Tačiau tragedijose nėra ir visiško pesimizmo. Žūva Hamletas, Otelas, Lyras, bet tinkamo atpildo susilaukia ir neigiamieji veikėjai (Klaudijus, Jagas, Gonerilė, Edmundas ir kt.), jų niekšingi darbai tampa išaiškinti ir pasmerkti. Vadinasi, nors rašytojas ir mato blogio jėgą, bet tiki, kad, laikui bėgant, jis bus nugalėtas.
Paskutiniuoju savo kūrybos laikotarpiu (1609—1612) Šekspyras sukūrė keletą romantinio pobūdžio dramų: „Cimbelinas", „Žiemos pasaka", „Audra". Šiose dramose jau nėra tokių stiprių charakterių ir konfliktų, kaip antrojo laikotarpio kūriniuose, bet ir jose atsispindi humanistinė rašytojo pasaulėžiūra. Ir čia Šekspyras smerkia neteisybę ir smurtą, išaukština kilnius žmogaus jausmus. Fantastine forma dramaturgas piešia gražesnį žmonijos gyvenimą, vaizduoja žmogaus pastangas užkariauti gamtą.

Šekspyras buvo ne tik įžymiausias anglų Renesanso dramaturgas, bet ir poetas — sonetų kūrėjas. Jo sonetai daugiausia parašyti pirmuoju kūrybos laikotarpiu ir apdainuoja draugystę, meilę, žmogaus bei gamtos grožį. Kaip ir dramose, juose taip pat atsispindi ir visuomeniniai bei filosofiniai klausimai. Šekspyro sonetai pasižymi minčių ir jausmų gilumu, poetinių priemonių vaizdingumu.

„Romeo ir Džiuljeta“. Dramos siužetas ir pagrindinis konfliktas. „Romeo ir Džiuljeta“ — viena poetiškiausių Šekspyro tragedijų, tikras himnas jaunystei ir meilei. Meilė, pasak Heinės, yra tikrasis šios tragedijos herojus, nes ji nebijo stoti prieš visas jai nepalankias aplinkybes ir jas nugali, pasitelkdama į pagalbą patikimiausią sąjungininkę — mirtį.
Tragedijos veiksmas vyksta saulėtoje


Atgal  1  2  [3]  4  5  6  7  8  9 ... 11  Toliau







Darnipora.lt