Aprašymas:
Darbas:
Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 4 d. šiauriniame Lietuvos pakrašty – netoli Papilio miestelio esančiame Gudelių sodžiuje. Palei pat jį vinguriavo Rovėjos upeliūkštis, kurio pelkėtomis pakrantėmis driekėsi šilas. Vėliau poetas sakėsi, kad jo vaikystė iki keturiolikos metų prabėgusi parovėjy ir šilely. Naktigonių laužai, spiečiais į juodą nakties dangų lekiančios žerplėjančios kibirkštys, duslus supančiotų arklių šuoliavimas ir prunkštimas, drebulį varantys kaimo bernų pasakojimai apie velnius, raganas ir nutrūktgalviškas numirėlių išdaigas ilgam įsmigo į guvų berniuko protą. Vėliau su ironija poetas pastebėjo, kad vaikystėje “be galo mėgdavau gaisrus ir vaiduoklius”. Slėpiningą vasaros naktų vėsa, garsai ir spalvos ryškia gyja vėliau nusidriekė per visą K. Binkio lyriką. Net ir tada, kai jis kandžiai šaipėsi iš žydrųjų vaikystės svajonių ir savo švelnios gimtinės spalvomis alsuojančiosDangus, debesis kairėn sušukavęs,
Pro mėnesio žiūri monoklį.
Glaudžias trobos krūvelėn kaip avys,
Juda medžių aplink vaidinuokliai.
1908 m. rudenį Kazys Binkis jau Kaune. “Saulės” mokytojų kursuose jis išsiskiria iš savo bendraamžių būrio oria laikysena, elgsena ir apsiskaitymu. Jo mokytoju “Saulės” kursuose buvo įžymus pedagogas, vadovėlių autorius Juozas Damijonaitis, raginęs domėtis gimtąja kalba, rinkti tautosaką, bandyti jėgas literatūroje.
Vasaros mėnesiais K. Binkis grįždavo į gimtąjį Gudelių sodžių. Vėl su kaimo bernais jodavo nakties ar vėsių žvaigždėtų naktų prieblandos valandomis, žvelgdamas į mėnulio sidabru užlietas rasotas laukų tolumas, poetas kūrė nuostabiai vaiskią savo jaunystės lyriką:
Naktis. Sidabriniais žaibais suraižytas,
Šiaurėn debesys numaurojo...
Dangaus vidurį apsistojo
Mėnulis ir linksmai sau ėmė šaipytis...
Aplink visur tylu... Tik jeigu iš reto
Nuo dangčio lašelis nukrinta
Ar pempė lankoje surinka
Per sapną, kai priešą netoli pamato...
Aštuoniolikmetis K. Binkis jau gerai valdo žodį, sklandžiai eiliuoja, jam
Komentarai