Aprašymas:

Darbas:

Pratarmė Vartodami adelfaną, dibazolį, nitrogliceriną, sustaką, nošpą, korvalolį, eufiliną, kurantilą, kavintoną, papaveriną, enapą, kardiketą, klofeliną, kapoteną, reniteką ir kt. širdies – kraujagyslių preparatus, žmonės faktiškai ne gydo hipertoninę ligą, IŠL(išeminę širdies ligą) arba stenokardiją, o tik laikinai praplečia susiaurėjusias kraujagysles. Todėl ir sumažėja širdies krūvis ir spaudimas. Kad išsilaisvinti nuo būtinybės vartoti preparatus, ardančius organizmą, reikia vieno – sugrąžinti kraujagysles (smulkiausias arterijas ir arterioles) į jų natūralią, bet su amžiumi prarastą, normalią būklę. Būtent tai per keletą mėnesių pasiekiama paprasta, namų sąlygomis procedūra su kompleksu ,,Samozdrav”. Po šito kraujagyslėms nebereikalingos plečiančios tabletės, garantuojamas pastoviai normalus spaudimas ir visų organų ,taip pat širdies ir smegenų aprūpinimas krauju. Normalizavus visų organų aprūpinimą krauju, atsistato miegas, žarnyno darbas, pašalinami galvos, stuburo, sąnarių skausmai, chroninio bronchito ir astmos priepuoliai, normalizuojasi cukraus kiekis kraujyje… ,,Samozdrav” dėl savo unikalių galimybių deramai įvertintas sidabro ir dviem aukso medaliais išradimų Tarptautiniuose forumuose Briuselyje, Paryžiuje ir Maskvoje. 2002 m. sausio mėn. kompleksas ,, Samozdrav” buvo pristatytas ketvirtame Rusijos moksliniame forume ,,Rusijos kardiologijos tradicijos ir naujos 21 amžiaus kardiologijos technologijos” ir specialioje parodoje Maskvoje ,,Kardiologija –2002.” Knygos autorius, vienas iš komplekso ,,Samozdrav” autorių, stengėsi pateikti skaitytojui informaciją apie šį nuostabų mokslo pasiekimą, turintį didelę praktinę vertę. Problemos išsprendžiamos su komplekso pagalba, remiantis mokslinėmis žiniomis apie žmogaus organizmo fiziologiją ir autoritetingų mokslininkų ir gydytojų nuomonėmis. Knygoje pateiktos išvados pirmiausiai orientuojamos kaip gydyti organizmą, naudojantis gamtos duotomis jėgomis, galimybėmis, rezervais. Įtikinamai pagrindžia autorių siūlomą kompleksą ,,Samozdrav”, kaip išeitį iš šiuolaikinės medicinos medikamentinės aklavietės. A. A. Nenaševas Medicinos mokslų daktaras, profesorius, Rusijos medicinos techninių mokslų akademijos narys.
5
„Pašalink priežastį – išeis liga“. Hipokratas „Ligos priežastis yra faktorius, be kurio ji negali atsirasti, esant bet kokioms aplinkybėms“ Akademikas D. Sarkisovas Įvadas Nežiūrint į tai, kad žodis ,,hipertonija” praktiškai žinomas visiems, į klausimą, ką reiškia šis žodis, ne medicinos profesijos žmonės visada duoda neteisingą atsakymą. Dažniausiai jie sako: „Tai liga, kuriai esant pakyla kraujospūdis“. Ne ką geriau į žodį „hipertonija“ reaguoja ir gydytojai. Pateikęs tą patį klausimą trims kardiologijos forumo Maskvoje delegatams, autorius gavo tris vienodai klaidingus atsakymus. Neilgai mąstant, visi jie atsakė: „Aukštas kraujospūdis“. Tai, kad hipertonija pasireiškia padidintu arteriniu spaudimu, žinoma visiems. Tačiau, mažai kas žino, jog tai ne liga, o organizmo būklė, prie kurios išsivysto dauguma lėtinių ligų. Būtent hipertonija pagimdo nemigą ir migreną, atminties susilpnėjimą ir ūžesį galvoje, galvos svaigimą, o taip pat stenokardiją, aritmiją ir dusulį, diabetą, osteochondrozę ir artrozę, parodontozę, holecistitą, gastritą ir kolitą, ir daugelį kitų susirgimų. Hipertonija verčia organizmą kelti arterinį spaudimą, o tai jau hipertoninė liga, laikoma labiausiai paplitusia žmonių tarpe. Nesant hipertonijai, nebūna miokardo infarktų ir smegenų insultų. Kadangi hipertonija daugumai žmonių tampa rimtų problemų dėl sveikatos sutrikimų šaltiniu, problemų, su kuriomis beveik kiekvienas iš mūsų jau susidūrė arba neišvengiamai susidurs netolimoje ateityje, tad ji verta to, kad kiekvienas žinotų kas tai yra ir, svarbiausia, kaip ją galima nugalėti. Iš šios knygos jūs sužinosite apie hipertoniją svarbiausius dalykus: ─ jos esmė; ─ kaip ji prasideda ir vystosi; ─ kokiu būdu ji pagimdo įvairius lėtinius susirgimus; ─ kokia yra prietarų prasmė, ir paklydimai žmonių, kenčiančių nuo lėtinių ligų, sukeltų hipertonijos, ir gydytojų, bandančių juos gydyti; ─ kaip apsisaugoti nuo jos ir kaip vieną kartą ir visiems laikams jos atsikratyti.
Širdis, kraujagyslės, smegenys Norint teisingai suprasti apie ką kalbama šioje knygoje, būtinos minimalios žinios apie kraujotakos sistemą ir jos ryšį su širdimi ir galvos smegenimis. Šiam tikslui pasinaudosime įžymių autorių Maiklo Debeikio ir Antonijo Gotto knyga ,,Naujas širdies gyvenimas.” Knyga išversta iš anglų kalbos ir išleista Rusijoje 1998 m. 500 psl. knyga, skirta plačiam skaitytojų ratui. Jos autoriai - įžymūs mūsų laikotarpio gydytojai, šiuolaikinės širdies kraujagyslių chirurgijos pradininkai. Rusijoje labiau žinomas yra Maiklas Debeikis, kuris 1996 m. vadovavo prezidento B. Jelcino širdies operacijai. Antonijo Gotto (jaunesnysis ) – Amerikos kardiologijos asociacijos prezidentas, mokslinių darbų prorektorius širdies- kraujagyslių susirgimų, gydymo ir profilaktikos srityje M. Debeikio , vadovaujantis moksliniame tyrimo centre. Ištraukos iš skyriaus ,,Kraujagyslės “ Širdies – kraujagyslių sistemos centras yra širdis. Organizmui reikalingi deguonis ir maisto medžiagos patenka iš kraujo, tekančio per kraujagyslių tinklą, sujungtą su širdimi, kuri kaip siurblys pumpuoja kraują per šį tinklą. Kraujotakos sistemą sudaro: arterijos, arteriolės, kapiliarai, venulės, venos.(žr. Pieš. 3.1.). Kraujas teka kraujagyslėmis iš širdies į visus audinius ir organus ir taip pat atgal į širdį. Kraujas, prisotintas deguonimi išteka iš širdies per stambią arteriją- aortą. Iš aortos kraujas pasiskirsto į mažesnio diametro arterijas, o iš ten patenka į smulkiausių kraujagyslių tinklą- kapiliarus. Didėjant pratekančiam kraujo kiekiui iš širdies į kapiliarų tinklą, arterijų diametras vis siaurėja ir siaurėja, o arterijos šakojasi ir jų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Arterijos kaitaliojasi nuo didžiausios magistralinės arterijos – aortos iki pačių smulkiausių arteriolių, kurių diametras yra tik 0,5 mm. Kraujotakos galutinis kelias yra kapiliarai. Arterijų sienelės sudarytos iš 3 sluoksnių : intimos, medijos (vidurys) ir adventicijos (išorinis dangalas) (žr. Pieš. 3.2.). Arterijos, kuriomis teka Venos, kuriomis teka kraujas iš širdies kraujas į širdį Arteriolės Kapiliarai Venulės Pieš.3.1. Kraujas, prisotintas deguonimi teka iš širdies į arterijas ir iš jos į smulkias arterijas, arterioles, o iš jų į kapiliarus, iš kurių deguonis ir maisto medžiagos patenka į organizmo ląsteles, o iš ląstelių pašalinamos gyvybinių procesų atliekos. Tekėdamas kraujas per kapiliarus patenka į venules, kurios sujungtos venomis, kuriomis kraujas sugrįžta į širdį.
6
Vidinis elastingas apvalkalas Endotelijos Intimos Medijos Adventicijos Kraujagyslių kraujagyslės Pieš. 3.2. Ląstelių įvairūs tipai ,sudarantys 3 arterijų sienelių sluoksnius. Išoriniame arterijos sluoksnyje (adventicijoje) yra gausu sujungiamosios medžiagos, nervinio audinio ir tam tikrų ypatingų kraujagyslių, vadinamų vaza vasorum ( kraujagyslių kraujagyslės ), kurios maitina arterijas. Vaza vasorum yra mažiausių kraujagyslių tinklas, kuris aprūpina krauju prisotintą deguonimi viduriniųjų ir stambiųjų arterijų ir venų sieneles. Arterijų sienelių raumenų sluoksnio siaurinimo aktyvumas reguliuojamas simpatiniais nervais, einančiais iš galvos smegenų, kurių gausu adventicijos sluoksnyje. Kraujagysles siaurinantys simpatiniai nervai į kraują pašalina adrenaliną tokiu būdu reguliuodami arterijų diametrą. Arteriolės (pačios smulkiausios arterijos) atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant arterinį spaudimą. Išsiplėtus arteriolėms, sumažėja kraujagyslių pasipriešinimas ir mažėja arterinis spaudimas. Viena iš priežasčių padidinto arterinio spaudimo (arterinės hipertenzijos) yra per didelis arteriolių susiaurėjimas. Pačios smulkiausios arteriolės pereina į tokio pat diametro kapiliarus, iš kurių kraujas teka į venules, kurios savo ruožtu pereina į venas. Esant didesniam venų diametrui kraujas teka per jas mažesniu greičiu ir spaudimas veninėje sistemoje tampa žemesnis palyginus su arterinės sistemos spaudimu. Nuo aortos pradžios išsišakoja koronarinės arterijos ir jų išsišakojimo tinklas, aprūpinantis krauju pačią širdį, apglėbia ją kaip koks vainikas ( todėl jų pavadinimas ,,vainikinės”).Širdis apgaubta išsišakojusių kraujagyslių tinklu, išeinančiu iš koronarinių arterijų. Koronarinių arterijų lygyje išsidėstęs aortos lankas, iš kurio išsišakoja dvi pagrindinės kryptys: viena į apatinę kūno dalį, o kita - į viršutinę kūno dalį ir į smegenis (pieš. 3.4. ). Arterijos išsišakoja pusračiu ant daugelio smulkių kraujagyslių, kurios savo ruožtu šakojasi sudarydamos smulkesnių kraujagyslių labirintą iki tol, kol arteriolės pereina į kapiliarus. Kapiliarai yra išsidėstę tarpląstelinėje erdvėje, kurioje vyksta sudėtingi deguonies ir maisto medžiagų pernešimo procesai iš kraujo į ląsteles ir produktų atliekų pernešimas atgaline kryptimi iš ląstelių į kraują. Dėl širdies raumens susitraukimų pradžioje tekant kraujui per kraujotakos sistemą, kraujagyslėse susidaro aukštas spaudimas, bet tuo pačiu metu, kai kraujas pasiekia veninę sistemą, šis spaudimas susilpnėja. Smegenų ląsteles maitina išsišakojęs arterijų tinklas, esantis kaukolėje. Pagrindinės arterijos, aprūpinančios smegenis krauju, sudaro arterinį didžiųjų smegenų ratą, kuris beveik vienodai aprūpina krauju visus smegenų skyrius. Arterinis kelias į žemesnę kūno dalį prasideda nuo aortos lanko galo. Aortos dalis, esanti žemiau diafragmos, vadinama pilvo aorta ( pieš. 3.5. ). Nuo žemiau einančios aortos dalies esančios šakos maitina įvairius organus. Kiekvieną organą maitina to organo arterijos. 7
Į smegenis Dešinioji vidinė Kairioji vidinė miego arterija miego arterija Dešinioji išorinė Kairioji išorinė miego arterija miego arterija Dešinioji bendroji Kairioji bendroji miego arterija miego arterija Dešinioji stuburo Kairioji stuburo arterija arterija Dešinioji prijungiamoji Kairioji prijungiamoji arterija arterija Į įranką Bevardė arterija Į įranką (pečių, galvos kamienas) Aortos lankas Iškilioji aortos dalis Pieš. 3.4. Nuo aortos lanko išsišakoja trys pagrindinės arterijos: bevardė, kairioji bendroji miego ir kairioji prijungiamoji, kurios aprūpina krauju galvą ir rankas. 8
Krūtinės aorta Pilvo kamienas Kepenų arterija, Skrandžio arterija, maitinanti