žiniasklaida - Puslapis 5

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

santarvę: „Neduok Dieve, kad
kada nors lietuvio sąmonėje būtų ištrinta riba tarp pasiaukojimo ir
išdavystės, tarp didvyriškumo ir nusikaltimo, nes tada būtų pasirašytas
nuosprendis dvasiniam tautos prisikėlimui". Lietuvos žiniasklaida turi
atminti arkivyskupo žodžius, kad „netikros santarvės siekimas yra amoralus
savo esme, nes tarnauja tautos moralės pagrindams griauti".

Žiniasklaida Lietuvoje neturi pataikauti žemam skoniui, melui, šmeižtui ir
pinigams, suplaukiantiems už reklamą: ji turi rūpintis pačia visuomene,
kuri yra sudaryta iš žmonių: vaikų, jaunuolių, tėvų ir mažus vaikus
auginančių motinų, senelių, ligonių. Jei televizijos, radijo ir spaudos
vadovai daugiau galvotų apie visuomenės apsaugą ir jaustų pilietinę
atsakomybę, visuomenė būtų saugesnė. Pirmasis žingsnis turi būti pačių
žmonių savikontrolė.

Jei tai nepadeda ir to nepaisoma, yra įstatymas. Valstybei suteikta pareiga
siekti bendrojo gėrio ir jį ginti. Kartais valstybė yra priversta ginti
moralines vertybes griežtu būdu. Šitokiomis sąlygomis

valstybė ir tampa
valstybe. Ir neužmirškime: neteisingų pranešimų ir žinių dugne yra melas,
dažnai beatodairiškas.

Išeivija tokių opių problemų neturi, nors ir čia matome, kad idealizmas
mūsų spaudoje atšipo, o ideologinis nugarkaulis yra sulankstytas. Vis dėlto
išeivijos spauda laikosi etinių principų, įžūlus melas ir šmeižtas jai yra
svetimos sąvokos. Mūsų nelaimė: mažėja tiražai, o jaunosios kartos nusisuka
nuo lietuviškojo gyvenimo, taigi ir nuo lietuviškos knygos ar laikraščio.
Jei kas klaustų mano patarimo, siūlyčiau stiprios tautinės ir politinės
moralės profesionalams eiti į žiniasklaidą, bendradarbiauti provincijos
spaudoje ir ją stiprinti. Tai kas, kad ji maža ir silpna, tačiau švaresnė,
o kai kur ir visiškai švari. Jei negalime atversti į tiesos kelią didžiųjų
spaudos etikos piktnaudžiautojų, veikime išvien su mažais tauriaisiais.
Mūsų žingsniai bus maži, bet jie, būkime tikri, ves mus ir lietuviškąją
visuomenę, į šviesesnę rytdieną. Išeivijos lietuviams kartojau ir kartoju,
šaukiau ir šaukiu: kreipkimės į fondus, į lietuviškas organizacijas ir į
geros valios Amerikos lietuvius - reikia surinkti penkių milijonų fondą ir
Lietuvoje įsteigti rimtą, atsakingą ir įdomų dienraštį, kuris taptų
lietuvių tautai tautinių ir krikščioniškųjų vertybių kelrodžiu. Šį uždavinį
turėjome atlikti seniau. Laikas eina, o mes privalome rūpintis lietuvių
tautos likimu. Lietuvių fondas ir kitos šalpos institucijos neišvengs
atsakomybės, jei šio uždavinio neatliks. Fondų paskirtis - ne tik didinti
kapitalą ir jo nejudinant tik palūkanų vienam kitam pabarstyti, o ir
atlikti uždavinius, kuriuos diktuoja laikas ir lietuviškoji pareiga. Mes
esame atsakingi tiek lietuvių tautai, labai daug iškentėjusiai ir
tebekenčiančiai, tiek išeivijos istorijai. Mano tvirtu įsitikinimu,
šiandien tai yra pats svarbiausias, gyvybinis Amerikos lietuvių uždavinys.

Dr. Vytautas Antanas Dam