Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Pirčių kilmė ir istorija

Viso pasaulio tautos naudojasi pirtimis nuo neatmenamų laikų. Manoma, kad garo pirčių idėją mūsų protėviams „pašnibždėjo” pro stogo plyšį ant įkaitusio namų židinio krentantys lietaus lašai, arba paprasčiausiai ant židinio šliūkštelėtas vanduo.

1. Pirčių kilmė
Archeologai aptinka įvairių pastatų, skirtų kūno priežiūrai. Jų išorės formų įvairovę lėmė tiek klimato sąlygos, tiek statybinės medžiagos, tiek papročiai ir gyvenimo būdas. Įvairių tautų pirtys skyrėsi ne tik savo konstrukcija, bet ir vandens procedūromis, šilumos panaudojimu, prausimosi tradicijomis. Tačiau jų paskirtis buvo ta pati – pirtys buvo naudojamos ne tik nusiprausti: ilgainiui buvo suvokta, kad karšto vandens procedūros padeda gydyti negalavimus – dingsta nuovargis, pagerėja nuotaika, t.y. nuo seniausių laikų žmonės naudojosi garo pirtimis skirtingomis formomis ir skirtingoms funkcijoms:
• Religinėms

ceremonijoms;
• Ligų gydymui ir profilaktikai;
• Kūno prausimui, higienos tikslais;
• Atsipalaidavimui;
• Socialiniais tikslais.
Garo pirtys daugiausia buvo naudojamos šaltesnio klimato juostose, kur šaltasis laikotarpis trunka bent keletą mėnesių per metus. Taigi daugiausia garo pirtis įvairiausiomis formomis naudojo miškingų Europos teritorijų, Šiaurės Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojai.
Europoje viešosios pirtys buvo paplitę nuo pat romėnų laikų, tačiau XV-XVI a. daugumą jų buvo liepta uždaryti dėl plintančių įvairių ligų. Tik tokiose tolimesnėse teritorijose kaip šiaurės Rusija, Baltijos šalys, Suomija maudimosi pirtyse tradicija išliko nepakitusi iki šių dienų.
Senovės Rytų, Egipto, Babilono, Graikijos ir Romos literatūros kūriniai suteikia nemažai informacijos apie to meto pirtis. Teigiama, kad pirtys pradėtos naudoti susikūrus bendruomeninei santvarkai. Senovinės pirties liekanų rasta kasinėjant Kretos pilių ir šventyklų griuvėsius.
Senovėje įvairios tautos prausdavosi natūraliuose vandens telkiniuose, baseinuose, voniose, dušuose ar garinėse karštame sausame arba drėgname ore. Vandens procedūros buvo naudojamos Rytų liaudies medicinoje, ypač senovės Indijoje. Jos taip pat buvo mėgstamos slavų gentyse.
Vandens procedūras puikiai išmanė senovės Egipto žyniai, prausdavęsi net 4 kartus per parą. Egipto faraonai naudojosi akmenyje išskaptuotomis voniomis – gulintį įkaitintoje vonioje faraoną perliedavo vėsiu ir karštu kvapniųjų žolelių antpilu. Po tokios procedūros būdavo atliekamas masažas. Pirtys buvo prieinamos ne tik valdovams ir žyniams, bet ir paprastiems egiptiečiams.
Manoma, kad garinė pirtis buvo žinoma dar akmens amžiuje – maždaug prieš