Kalba - svarbiausia komunikacijos priemonė

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

sąlygos, žodžio aplinka, kurioje jis vartojamas, vadinama kontekstu. Yra 2 konteksto rūšys: 1) makrokontekstas (apima didelę kalbėjimo akto atkarpą); 2) mikrokontekstas (neišeina iš sakinio ribų).
Visos daugiareikšmio žodžio reikšmės sudaro semantinę žodžio struktūrą. Kiekvieno žodžio semantinei struktūrai būdinga tam tikra reikšmių hierarchija: semantinis centras, arba pagrindinė reikšmė, ir platesnė ar siauresnė reikšmių periferija, arba šalutinės reikšmės.
Pagrindinė yra ta žodžio reikšmė, kuri mažiausiai priklauso nuo konteksto; todėl kalbotyroje ją įprasta laikyti laisvąja, arba nesusijusia, reikšme. Šalutinės reikšmės (dar vadinamos susijusiomis, arba sietinėmis) dažniausiai priklauso nuo žodžio pozicijos, t.y. gali būti suprastos tik tada, kai žodis jungiasi su tam tikrais, ne bet kokiais, žodžiais. Šalutinės reikšmės paprastai atsiranda tada, kai prireikia pavadinti naujus daiktus, dar neturinčius

pavadinimo. Daugumos žodžių pagrindinės reikšmės dažniausiai esti pirminės istoriniu požiūriu, o šalutinės paprastai yra vėlesnis kalbos raidos produktas.
Semantinė motyvacija – vieno žodžio reikšmės ryšys su kita reikšme, kai viena iš jų paaiškina kitos atsiradimą. Motyvuojanti reikšmė dažniausiai yra pagrindinė žodžio reikšmė, nes ji nulemia šalutinių reikšmių atsiradimą. Semantinis ryšys tarp motyvuojančios ir motyvuotųjų reikšmių yra nevienodas (jis gali būti labai ryškus arba net gerokai apiblukęs). Pvz: akis – reiškia mezginio skylutę, korio skylutę, žiedo papuošalą, bet semantinis ryšys tarp akies kaip regėjimo organo ir akies kaip kortų vertės ženklo yra neaiškus.
Šalutinės reikšmės gali būti a) tiesioginės ir b) perkeltinės.
a) žodžiai, vartojami šalutinėmis tiesioginėmis reikšmėmis, tik pavadina tikrovės objektus, bet nereiškia to objekto vertinimo. Būtent šiuo emociniu neutralumu šios reikšmės panašios į pagrindines žodžių reikšmes.
b) atsiranda tada, kai norima emociniu požiūriu kokio nors dalyko pavadinimą pakeisti expresyviu žodžiu. Perkeltine reikšme pavartoti žodžiai visada atlieka dvejopą funkciją – nominatyvinę ir emocinę – expresyvinę. Perkeltinės reikšmės būna metaforinės ir metoniminės. Perk. reikšmės susiformuoja ne iš karto, jos yra ilgo proceso rezultatas. Tas pats dabartinės lietuvių kalbos žodis, be pagrindinės, gali turėti: 1) kelias šalutines tiesiogines ir vieną/kelias perkeltines reikšmes; 2) tik šalutinių tiesioginių; 3) tik perkeltinių reikšmių.

Kad būtų lengviau susigaudyti:
Reikšmės tipas Reikšmės ypatybės
ryšio su kitų žodžių reikšmėmis požiūriu emociniu
požiūriu istoriniu (motyvavimo)