Kalba - svarbiausia komunikacijos priemonė

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

veiksmažodis gauna tik iš darybos pamato: dūrinys padlaižys->veiksmažodis padlaižiauti), jokia kalbos dalis neveiksmažodėja, ypatinga ir labai produktyvi priešdėlinė daryba (priešdėlis pats vienas be galūnės daro naują žodį, suteikdamas jam įvykio veikslo reikšmę, kiekviena veiksmažodžio šaknis gali prisijungti, jei ne visus, tai bent daugelį priešdėlių). Priesaginė veiksmažodžių daryba panaši į būdvardžių tuo, kad daryboje naudojamų priesagų nėra daug, joms būdinga polisemija – daugiareikšmiškumas. Veiksmažodžiai gali būti daromi su 9 priesaginėmis morfemomis (auti, enti, ėti, inėti, inti, iyti, oti, telėti, uoti) ir jų formaliaisiais variantais (elėti, telti). Veiksmažodžių priesagoms būdinga eigos reikšmė (išskyrus akimirkos priesagas telėti, ėti). Ši bendra reikšmė leidžia veiksmažodžius daryti iš daiktavardžių ir būdvardžiu, kuriems eiga nebūdinga. Veiksmažodžiai su priesagom dažnai padaromi iš vardažodžių(daiktavardžių ir būdvardžių)rečiau iš veiksmažodžių, labai retai iš įvardžių ir skaitvardžių(tujinti,

dvejinti).
1.vediniai iš daiktavardžių. Jų atsiradimui pasitarnauja priesagos (i)uoti:-daryti kas pasakyta pamatiniu žodžiu(grupuoti, vingiuoti, tepti, dengti tuo(sidabruoti, lakuoti)dirbti, naudojant tą daiktą(irkluoti, šukuoti) atsirasti savaime tai(kraujuoti, spinduliuoti)vadinti tai(dėdžiuoti)būti tuo(giminiuotis, svečiuotis)leisti laiką(vakaruoti)(i)auti:-būti tuo(draugauti, plėšikauti)rinkti tai(grybauti)daryti tai(juokauti, triukšmauti)(i)oti:- daryti tai(aukoti, dovanoti)savaime vykti (lapoti, putoti) būti toj būsenoj (miegoti, svajoti) naudoti įrankį (meškerioti), ėti (seilėti, auklėti) ypatybės laipsniškas kitimas (akmenėti, anglėti) yti: atsirasti savaime (rūdyti, kirmyti)daryti tai (gėdyti, ginčytis), inti:daryti tai(vaišinti, šiukšlinti)tepti tuo(auksinti, purvinti)inėti: padaromas menkas, smulkus veiksmas(blusinėti, varlinėti)
2. vediniai iš būdvardžių. Dariausios priesagos yra ėti: kintama daikto ypatybė (baltėti, saldėti, dažnėti-balti, šalti), inti: reiškia aktyvų veiksmą, priešingą –ėti vediniams(baltinti, gerinti, saldinti) uoti: ypatybės buvimas (baltuoti, mėlynuoti) veiksmas pagal tą ypatybę (šlubuoti, skersuoti) auti: rūstauti, oti: šleivoti, enti: gyventi;
3. vediniai iš veiksmažodžių ir ištiktukų. Drauge apie juos kalbama todėl, kad jų daryba labai sumišusi, pvz., veiksmažodis šniokštuoti padarytas iš veiksmažodžio šniokšti ar iš ištiktuko šniokšt? Populiariausios priesagos yra oti: iš veiksmažodžių (bėgioti, nešioti) ištiktukų (mauroti, burbčioti) veiksmo menkumas (keiksnoti, sukalioti) inėti: tęsiamas kartojamas veiksmas(bėginėti, prašinėti) inti:turi priežastinę reikšmę(gadinti, maitinti), uoti: kartotinis veiksmas (sūpuoti, tabaluoti)auti: kartotinis veiksmas, stipraus intensyvumo, dažnai reiškia garsus(ūkauti, dūsauti,) enti: silpno veiksmo kartojimas iš ištiktukų (kalenti, trepsenti), telėti: iš ištiktukų (brakšelėti, dirstelėti)veiksmažodžių (kryptelėti, šū