Kalba - svarbiausia komunikacijos priemonė

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

70 lapų iš lietuvių kalbos. visko pilna. tik spėkit žiūrėti :)

Darbas:

1. KALBA – SVARBIAUSIA KOMUNIKACIJOS PRIEMONĖ

Kalbos funkcijos: komunikacinė, ekspresinė (kalbos gebėjimas padėti žmogui išreikšti jausmus), gnoseologinė (pažintinė – pasaulio pažinimas per kalbą), estetinė ir reprezentacinė.
„Kalba sukuriama visuomenės, tarnauja visuomenės poreikiams ir plėtojasi glaudžiai susijusi su visuomenės gyvenimo raida“ (J.Palionis „Kalbos mokslo pradmenys“ 1985)
Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas reikalauja, kad viešoji kalba būtų taisyklinga.
Kalbos kultūra – taisyklinga bendrinės kalbos vartosena kaip vienas iš asmens ir tam tikros visuomenės dalies kultūros požymių.
„Kalbos normos remiasi istoriškai susiformavusiais kalbos dėsniais ir tradicijomis, teikiamos žodynuose, gramatikose ir kalbos vadovėliuose, jas įtvirtina mokykla ir žiniasklaida.“ (LKE, 295 p.)
Kalbos norma:
• Kurioje nors visuomenėje tam tikru metu pripažįstama kalbos faktų ir jų vartojimo būdų

sistema.
• Norma yra tai, kas pateko į norminamuosius žodynus ir gramatikas
Dabartinis lietuvių kalbos žodynas yra ne norminis!
Kalbos normų šaltiniai ir normintojai:
• Gramatikos ir žodynai
• Lietuvių kalbos komisija
• Lietuvių kalbos inspekcija
• Žurnalisto profesionalumas ir profesinė etika
Viena iš svarbiausių komunikacijos specialisto – žurnalisto profesionalumo sąlygų – nepriekaištinga, tobulai išmokta kalba.

2. LEKSIKOLOGIJOS, MORFOLOGIJOS IR ŽODŽIŲ DARYBOS OBJEKTAI. SANTYKIS SU KITAIS GRAMATIKOS SKYRIAIS

Leksikologija – kalbos šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną (leksiką).
Specialioji leksikologija – nagrinėja vienos kurios nors kalbos leksiką.
Bendroji leksikologija – tiria įvairius kalbų žodyno reiškinius, sprendžia problemas, bendras visų kalbų leksikai.
Leksikologija tyrinėja leksiką kaip tam tikrą sistemą, tarp kurios elementų egzistuoja dialektiniai ryšiai.
Leksikos analizės:
• Sinchroninė – aiškinami sisteminiai žodžių santykiai tam tikru laikotarpiu.
• Diachroninė – įvairių laikotarpių leksinių sistemų gretinimas, atskirų žodžių ar žodžių grupių istorinės raidos tyrinėjimas.
Leksikologijos objektas – kurios nors kalbos žodžių visuma. Leksikologija tyrinėja pačius žodžius: rūpi atskleisti žodį kaip žmogaus bendravimo priemonę. Žodžius tyrinėja ir kitos kalbotyros šakos beidisciplinos: fonetika, morfologija, žodžių daryba ir kt.
Fonetika – tyrinėja garsinę žodžio sandarą.
Morfologija – mokslas apie žodžių formas, tų formų gramatines reikšmes.
Su leksikologija glaudžiai susijusios kelios kalbos mokslo šakos (kartais laikomos net leksikologijos dalimi):
• Onomastika – mokslas apie tikrinius žodžius
• Frazeologija –