Amžino įšalo žemėje

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

AMŽINO ĮŠALO ŽEMĖJE –
TREMTINIŲ ATSIMINIMAI SIBIRO ZEMEJE

Kiekvienas tremtinys nuėjo savo kelią - nepermaldaujamą, rūstų, aplankantį dabar prisiminiamais ar sapnais. Tų , kurie anuomet buvo vyresnio amžiaus , jau beveik nelikę. Anuometiniai vaikai ir jaunuoliai , kurie pajėgė ištverti sunkiąją savo
dalią , - dabar jau pusamžiai žmonės, auginantys suaugusių savo vaikų vaikus. Taip keičiasi kartos ir tolsta nyki , bespalvė tremtinių vargo žemė, kurioje šlamėjo svetimi miškai, pro šalį plaukė nesvetingos upės , mirtimi alsavo leduotas vandenynas. O kasdieniniai palydovai buvo šaltis, badas, ligos , vėliau, kiek prakutus , - skurdas , neteisybė ir nenumaldomas Tėvynės ilgesys.
Toje vargo žemėje žmonės atsidūrė skirtingo amžiaus , skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Vieni jų buvo su tėvais ir tai lengvino jų dalią , palaikė išlikimo viltį , kiti – maži , beglobiai , tarp svetimų ir

išlikti jiems padėjo atsitiktinumas arba aplinkybių gera valia. Atsidūrusieji Sibire su pirmaisiais genocido trėmimo srautais patyrė visą grumtynių už gyvastį siaubą, pokariniai tremtiniai , jau naudojami kaip nemokama darbo jėga , turėjo daugiau galimybių išlikti. Jie net įsigudrino mokytis , įsigyti profesijas.
Kas , be galo daug mačiusiems ir iškentėjusiems tremtiniams, padėjo ištverti tomis nežmoniškomis sąlygomis? Reikia įsiklausyti į jų pačių balsus . Vieniems - tikėjimas, antriems – apvaizda, ryžtas ir valia, dar kitiems – įgimta dora ir darbštumas....

Istorijos pradžia

1941m. birželio 14 d. Maskvos įsakymu visame Pabaltyje - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje - vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą. Tam tikslui buvo mobilizuoti čekistai iš Baltarusijos , Smolensko , Pskovo ir kitų vietų.
Perpildyti ešelonai vienas po kito ėjo į Rytus , išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvo lemta sugrįžti.
Vežė liaudies mokytojus, gimnazijų ir aukštųjų mokyklų dėstytojus , teisininkus, žurnalistus , Lietuvos kariuomenės karininkų šeimas , diplomatus , įvairių įstaigų tarnautojus , ūkininkus, agronomus, gydytojus , verslininkus ir t.t.
Vežė iš miestelių, iš miestų , iš kaimų . Sunkvežimiai nenutrūkstama srove slinko link geležinkelio stočių , kur vyrus, šeimų galvas , čekistai atskirdavo į kitus, prekinius vagonus , sakydami , kad atskiria laikinai, tik kelionės laikui. O iš tikrųjų jų likimas jau buvo iš anksto nuspręstas - į Krasnojarsko ir Šiaurės Uralo lagerius likvidacijai , nors jie nebuvo nei tardyti, nei nuteisti.
Niekuo nekalti jie ėjo į tuos vagonus , nežinodami , kad yra jau mirtininkai ,

[1] 2 3 Toliau