Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Dokumente aprašyti trumpai lietuvių literatūros autoriai. Skirta Vidurines mokyklos brandos egzaminams pasiruosti. pagrinde interpretacijai.

Darbas:

Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino laiškai, rašyti 1323-1324m. lotynų kalba, yra seniausi lietuvių raštijos paminklai, iš kurių galima spręsti apie politinę, ūkinę ir kultūrinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės situaciją XIV amžiaus pradžioje. Laiškai yra reikšmingi ir kaip Viduramžių literatūros epistoliarinio žanro pavyzdžiai.
Taigi Ankstyvąjį Lietuvos Renesansą bei humanizmą, kurių idėjos buvo skleidžiamos lotynų kalba, reprezentuoja Mikalojus Husovianas. Jo Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (Carmen de statura, feritate ac venatione Bisontis), išleista Krokuvoje 1523m., yra ryškus renesansinės lotyniškosios epinės poezijos pavyzdys.
Martynas Mažvydas atstovauja vėlesniajam Renesanso etapui, susijusiam su Reformacija, kada imta leisti knygas tautinėmis kalbomis. M.Mažvydas išleido pirmąsias knygas lietuvių kalba. Pirmoji lietuviška knyga buvo Katekizmuso prasti žodžiai, išleista

Karaliaučiuje1547m. Jos prakalba Knygelės pačios bylo[ja] lietuvininkump ir žemaičiump yra pirmasis originalus lietuviškas eilėraštis, turintis didelę pažintinę bei literatūrinę vertę, davęs pradžią lietuvių eiliuotinei kūrybai.
Reformacijos atsvara buvo Kontrreformacija, prasidėjusi Lietuvoje su aštuntuoju XVI amžiaus dešimtmečiu. Vienas žymiausių Kontrreformacijos veikėjų buvo Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, kurio mecenuojamas Mikalojus Daukša išleido pirmąsias lietuviškas knygas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1595m. Vilniuje išėjo jo išverstas ispanų jėzuito Jokūbo Ledesmos katekizmas, o 1599m. - lenkų Jokūbo Wujeko Postilė. Ypač reikšminga yra Postilės lenkiškai parašyta Prakalba į malonųjį skaitytoją, paremta renesansine tautos ir kalbos samprata, ginanti gimtosios kalbos pilietines ir kultūrines teises, raginanti paversti lietuvių kalbą valstybine kalba.
Baroko epochai atstovauja Motiejus Kazimieras Sarbievijus - vienas žymiausių Europos XVII amžiaus lotyniškosios poezijos kūrėjų, kurį popiežius Urbonas VIII vainikavo laurų vainiku. Didelė jo poezijos dalis glaudžiai susijusi su Lietuva.
Senosios lietuvių literatūros (XIV-XVIIIa.) kūrimosi procesą užbaigia Kristijonas Donelaitis - vienas žymiausių Švietimo epochos rašytojų. Savo poema Metai (parašyta apie 1760-1770m., pirmąkart išleista 1818m.) K.Donelaitis sukūrė tautos epą ir padėjo pagrindą grožinei lietuvių literatūrai.
Lietuvių Preromantizmui ryškiausiai atstovauja Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza, labiausiai nusipelnęs tuo, jog paskelbė K.Donelaičio kūrinius ir išleido pirmąjį lietuvių tautosakos (dainų) rinkinį. Jo parašytos ir į K.Donelaičio Metų (1818) bei Dainų (1825)