žinių vadyba - Puslapis 9

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

formoje. Neišreikštas protinis modelis yra išreikštas žodžiais ir frazėmis, ir perteiktas tiksliomis koncepcijomis. Šiuo būdu procesas apibūna išreiškimą.
3. Sąvokų pagrindimas.
Pagrindimas apima apibrėžimo procesus, jei tik naujai sukurtos sąlygos yra tinkamos organizacijai ir visuomenei.
4. Prototipų kūrimas.
Šiame etape pagrįstos sąvokos yra paverstos į apčiuopiamus ar konkrečius išsireiškimus, būtent – prototipus.
5. Stabilizuojant žinias.
Organizacinių žinių kūrimas yra begalinis procesas, kuris pats visada tobulinasi. Nauja koncepcija, kuri yra sukurta, pagrįsta ir suformuota, ir pereina žinių naujo ciklo kūrimą kitame lygmenyje. Ši sąveika taip pat žinoma kaip žinių stabilizavimas, vyksta tiek organizacijos viduje, tiek išorėje.

Rastogi, P. N (2000) modelis
Kiti autoriai žiūri į žinių vadybą iš statiško taško, apibrėžiant skirtingas fazes, kurios reikalingos žinių vystymuisi, bet be

pasikartojančio ciklo. Rastogi neapibrėžia skirtingų organizacinių žinių kūrimo proceso fazių, bet tvirtina, kad yra keturi pagrindiniai žinių vadybos aspektai, kurie vienbalsiai apibrėžia jo efektyvumą. Tuo būdu, ieškoma sisteminio žinių požiūrio, efektyvumo tiriant keturis aspektus: žinių pasidalinimą, žinių prieinamumą, žinių asimiliaciją ir žinių pritaikymą.
• Žinių pasidalinimas - yra mastas, kuriame žmonės dalinasi savo žiniomis.
• Žinių prieinamumas - yra mastas, kuriame žmonės turi priimti informaciją, kurios reikia padarant sprendimus, sprendžiant problemas, vykdant darbo užduotis ir aptarnaujant klientus.
• Žinių asimiliacija - yra mastas, kuriame mokosi labai gerai asimiliuoti žinias.
• Žinių pritaikymas - yra mastas, kuriame žmonės mokosi pritaikyti žinias spendžiant savo problemas ir aptarnaujant klientus.
Suprantant žinių poreikį, kuris kyla iš kompanijos strategijos, firmos turi planuoti, kaip įgyvendinti firmos strategiją.
• Žymėjimas: esamos ir galimos žinios, įskaitant kompetenciją ir įgūdžius.
• Viliojimas: esamos žinios per savo suformuotą pristatymą.
• Išugdymas: reikalauja žinių ir informacijos.
• Aprūpinimas: esamų, įgyjamų ir sukurtų žinių tinkamumas ir vidinė žinių saugykla.
• Dalinimasis: naudojantis savo žiniomis, naudoti automatinį priėjimą ir išplatinimą vartotojams, vadovaujantis jų poreikiais ir interesais.
• Naudojimasis: sprendimų piėmimui, veiksmams, problemų spendimui, suteikiant pagalbą darbe ir apmokymams.
• Kūrimas ar naujų žinių atradimas, eksperimentavimas, pamokų išmokimas, kūrybingas mąstymas ir inovacijos. Šis paskutinis žingsnis yra apgalvotas kaip aukščiausia žinių vadybos firmoje pakopos