Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

priklausomai nuo objekto arba žmonių grupės sąmonės pokyčių.
Šios autorės apibrėžimas parodo, kad įvaizdis nėra stabilus, jis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų situacijų.
B. Čereška (2004) įvaizdį apibūdina kaip emocinį prekės ar paslaugos suvokimą. Šio autoriaus nuomone, įvaizdžiui lemiamos įtakos turi socialinis – psichologinis suvokimas, taip pat gausybė psichofiziologinių charakteristikų, kurios lemia ir įvaizdžio formavimo efektyvumą, ir jo išsilaikymo pastovumą.
Šio autoriaus nuomonei pritaria ir M. Čeikauskienė (1997). Ji teigia, kad socialinis – psichologinis fenomenas paliečia kiekvienos organizacijos gyvenimą. Tačiau vadovai ne visada turi aiškų supratimą apie šio fenomeno prigimtį ir būdus jį valdyti.
Paprastai įvaizdis aprėpia tokius savarankiškus požymius – atributus, kurie būdingi konkrečiam objektui. Šie požymiai gali egzistuoti objektyviai arba būti priskirti žmonių. Be to, įvaizdis

pagal savo esmę gali būti ir aktyvus. Jis gali veikti tiek atskirų žmonių, tiek tikslinių gyventojų grupių sąmonę, emocijas, veiklą ir poelgius. Todėl žmonės teikia pirmenybę tik toms ir ne kitoms prekėms, bankams, paslaugų įmonėms ir panašiai (M. Čeikauskienė 1997).
Pasak G. Drūteikienės (2003), organizacijos įvaizdžio apibrėžimus tikslinga būtų skirstyti į dvi grupes:
1. Įvaizdis yra kognityvinio proceso rezultatas, t.y. jis yra siejamas su žmogaus pojūčiais organizacijos atžvilgiu. Į šią sąvoką įeina vertinimai, jausmai, nuostatos;
2. Įvaizdis yra komunikacinio proceso rezultatas.
V. Pranulis ir A. Pajuodis ir kt. (2000) teigia, kad įmonės įvaizdžio formavimo ir keitimo veiksmai apima visas marketingo priemones, kuriomis siekiama įmonei, prekei ar prekės ženklui (vardui, simboliui) suteikti tam tikrą įvaizdį arba pakeisti jau esantį. Prie jų priskiriamos priemonės, susijusios su pozicionavimu, prekių apipavidalinimu, kainų politika, reklama, ryšiais su visuomene, taip pat paskirstymo kanalų pasirinkimu. Egzistuoja abipusis ryšys: keičiant atskirų prekių grupių ar prekių ženklų įvaizdį, keičiasi bendras įmonės įvaizdis, ir atvirkščiai, keičiant bendrą įmonės įvaizdį atitinkamai keičiasi ir jos prekių įvaizdis.
Anot J. Burns (2007), pirmiausia organizacijos įvaizdį formuoja tos organizacijos nematerialusis turtas – darbuotojai, gebėjimas valdyti, o paskui tik tos organizacijos sąskaitoje esantys pinigai.
Apibendrinus visų autorių apibrėžimus galima teigti, kad organizacijos įvaizdis – tai žmonių, vartotojų nuomonių, vaizdinių, jausmų, tikėjimo visuma. Jis nėra pastovus, jis nuolat kinta dėl įvairiausių priežasčių. Kiekvienai organizacijai turėtų būti aktualu