Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Įvadas Kiekviena valstybė suinteresuota, kad jos šalies ekonomika būtų kuo labiau išvystyta ir subalansuota. Svarbią šalies ekonomikos struktūros dalį sudaro jos ūkio tarptautiniai ekonominiai ryšiai. Jie didele dalimi lemia ūkio proporcijas ir jų gerinimo galimybes, racionalų šalies išteklių naudojimą, šalies gyventojų gerovę. Tarptautiniai ekonominiai ryšiai įgyvendinami per tarptautinę komercinę veiklą. Tai verslo veiklos sfera, reikalaujanti ypatingų teorinių ir praktinių žinių, susijusių su tarptautinių komercinių operacijų organizavimu ir technika. Nuo to priklauso materialinių gėrybių ir įvairiausių paslaugų tarptautiniai mainai. Tarptautiniai ekonominiai santykiai Lietuvoje dabar įgyja itin aktualią reikšmę. Tai galima paaiškinti pirmiausia tuo, kad Lietuva pradėjusi žengti rinkos ekonomikos keliu, perorientavo savo tarptautinius ekonominius santykius iš Rytų į Vakarus; antra, - jau rengdamasi narystei Europos Sąjungoje, Lietuva aktyviai didino šalies ekonomikos atvirumą‘ ir trečia, - 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo ES nare, ir šaliai atsivėrė visiškai naujos galimybės, susijusios su šiuo nauju statusu. Šiame kontekste ypač didėja užsienio prekybos ir užsienio investicijų reikšmė nacionaliniai ekonomikai. Juolab kad eksporto plėtra ir investicijų skatinimas Lietuvoje yra svarbiausi šalies ekonomikos augimo svertai. Šiandieną visos šalys dalyvauja tarptautinėje prekyboje. Prekyba yra svarbiausias prekių ir paslaugų judėjimo būdas pasaulyje. Lietuvai labai svarbu užimti savo nišą pasaulio ir Europos Sąjungos rinkoje, skatinti ekonomikos augimą ir gyvenimo gerovės kilimą, priartėti prie Europos Sąjungos šalių. Siekdama šių tikslų, tokia maža valstybė kaip Lietuva negali remtis tik vidine šalies rinka. Lietuva gali tapti tokia plėtros šalimi kaip ES šalys tik plėtodama išorinius ryšius. Lietuvos ekonomikos augimas remiasi eksporto ir užsienio investicijų plėtra. Šių sričių skatinimas daro teigiamą įtaką ir kitiems šalies ekonomikos rodikliams – darbo užmokesčio didėjimui, nedarbo mažėjimui, užimtumo augimui. Problema: Lietuva apie 50 metų pasaulinėje ekonomikoje dalyvavo per sužlugusios TSRS ekonominę sistemą. Todėl plėtojant Lietuvos ekonomikos internacionalizaciją, kuri reiškia savarankišką šalies dalyvavimą pasaulinėje ekonomikoje, ‚dar tenka įveikti naujiems pasaulinės ekonomikos dalyviams būdingas problemas‘. Internacionalizacija gali būti suprantama kaip: 1) procesas; 2) galutinis rezultatas; 3) mąstymo būdas. Kalbant nuodugniau, internacionalizacija yra tolesnė įmonės tarptautinės veiklos plėtra plečiant rinkas, produktus bei operacijas geografiniu požiūriu, taip pat keičiant valdymo filosofiją ir organizacijos elgseną. Globalizacija – tai sudėtingesnė nacionalizacijos forma. Šis procesas ir skiriasi nuo internacionalizacijos – intensyvėjančių ryšių tarp valstybių, kurios vis dėlto tebelieka pagrindiniai veikėjai – tuo, kad atsiranda valstybių sienas pereinantys tikslai , vienokiu ar kitokiu lygiu siejantys valstybes į bendriją, kur veikia bendri principai ir vertybės. Lietuvoje rinkos santykiai įsigalėjo palyginti neseniai, todėl plėtojant ūkį tarptautinėse rinkose, šaliai dar reikia įveikti naujiems pasaulinės ekonomikos dalyviams būdingas problemas: iš sovietinio laikotarpio paveldėtą technologinį atsilikimą ir negebėjimą greitai persiorientuoti į Vakarų rinką dėl netinkamos daugumos gaminių kokybės. Tačiau viena didžiausių problemų, kurios kyla iš paminėtų veiksnių, yra nepakankamas Lietuvos pramonės konkurencingumas, kurį iš esmės lemia įmonių negebėjimas dinamiškai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Dėl didėjančio dalyvių tarptautinėse operacijose skaičiaus, augančios produktų įvairovės, nepaliaujamo technologijų tobulėjimo, mokslo ir technikos pažangos konkurencijos mąstai vis didėja. Problemos aktualumas: Lietuvos ekonomikai svarbu surasti savo vietą pasaulio rinkoje. Tai leistų kuo greičiau stabilizuoti ir sparčiai plėtoti ūkį, pakankamais tempais gerinti ir artinti žmonių gerovę prie Europos Sąjungos šalių gerovės. Ekonomiškai išsivysčiusių valstybių su palyginti nedidele vidaus rinka ūkio analizė rodo, jog efektyviausias būdas užtikrinti stabilų ekonomikos augimą yra užsienio prekybos plėtra, nes būtent eksporto apimtis jose sudaro bendrojo vidaus produkto didžiumą. Lietuva negali remtis vien tik vidaus rinka ir dėl nedidelio gyventojų skaičiaus, ir dėl žemo gyventojų pajamų lygio bei silpno verslo išplėtojimo. Lietuvos politinė bei ekonominė padėtis verčia suvokti, kad tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva būtina aktyviai tobulinti ir plėtoti jos užsienio ryšius, nes mažos valstybės gerovė daugeliu atvejų priklauso nuo integravimosi į tarptautinę aplinką galimybių. Temos naujumas: Nors pasaulinė ekonomika pradėjo plėtotis seniai, galutinai susiformavo XIX ir XX amžių sandūroje. Fundamentaliuoju požiūriu darbas yra naujas tuo, jog jame nagrinėjamasis objektas – tai įmonės tarptautinės prekybos susisteminta plėtros programa. Šio darbo tyrimo objektu pasirinkta įmonė UAB ‚Ežerėlio durpės‘. Darbo tikslas: įvertinti įmonės rinkos padėtį ir numatyti eksporto plėtros strategijos programą. Uždaviniai: numatytam tikslui pasiekti užsibrėžti šie uždaviniai: 1. išanalizuoti vidaus rinką; 2. pateikti eksporto svarbos sampratą; 3. išanalizuoti eksporto rinkos struktūrą; 4. pateikti eksporto plėtros strategiją (įmonės planuojamus tikslus eksporto rinkoje); 5. įvertinti realias eksporto plėtros galimybes; 6. pateikti numatomas ateities vizijas įgyvendinus plėtros planą. Darbo metodika: minėti uždaviniai bus įgyvendinami remiantis žemiau išvardinta metodika:  mokslinės literatūros analize;  logine lyginamąja analize bei sinteze;  apklausos tyrimu;  statistiniais duomenimis;  įmonės pateikta informacija. Tyrimo hipotezė: analizuojama bendrovė užima didelę vidaus rinkos dalį bei bendradarbiauja su užsienio šalimis, tačiau siekiant plėtoti tarptautinius prekybinius ryšius reikia ieškoti palankesnių užsienio prekybos sąlygų bei aktyvesnių partnerių. Darbui parengti naudota literatūra: rašant darbą didelį dėmesį skyriau literatūros rinkimui bei jos analizei. Teoriniams sprendimams naudojau literatūra lietuvių bei anglų kalbomis. Pirmoje darbo dalyje rėmiausi Lietuvos mokslininkų tiriamaisiais darbais (Doc.dr. V.Kadūnas; R.Ozolinčius; V.Mališauskas, R.Markovienė) bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie Lietuvos gamtos išteklius, toliau nagrinėjau teorinę tiriamojo objekto dalį (eksporto) lietuvių autorių darbų pagalba (Ginevičius, Rakauskienė, Patalavičius, Lisauskaitė, Urbonas, Langvinienė, Vengrauskas ir kt.). Antroje darbo dalyje naudojau UAB ‚Ežerėlio durpės‘ pateiktą informaciją, ją nagrinėjau, analizavau. Trečioje darbo dalyje pateikti išanalizuoti pirminiai duomenys, pateikti pasiūlymai bei išvados. Darbo struktūra: darbą sudaro septynios dalys sudarytos iš skyrių bei poskyrių. Pirmoji darbo dalis – įvadas, antroji – skirta susipažinti su nagrinėjamos temos svarba, su teoriniais darbo aspektais, trečiojoje darbo dalyje trumpai supažindinama su darbe nagrinėjamo objekto UAB‘ Ežerėlio durpės‘ žaliava, bei įmonės vidaus rinka, ketvirtojoje dalyje pateikiama teorinė dalis apie eksporto svarbą bei esmę, penktoje darbo dalyje nagrinėjama reali eksporto plėtros programos veikla pasitelkiant tyrimus, skaičiavimus, apklausą, šeštoje dalyje pateikiamos išvados, septintoje – literatūros sąrašas

Darbas:

Turinys
Paveikslų sąrašas 3
Lentelių sąrašas. 5
Įvadas 1.Durpių pramonė Lietuvoje 6 9
1.1. Durpės – kas tai?
1.2. Įmonės veiklos apibūdinimas
1.2.1. Konkurenciniai pranašumai 9
12 13
1.2.2. Vidaus rinkos prekių asortimentas bei ypatybės
1.2.3. Vidaus rinkos kryptys

14 18
1.2.4 Vidaus valdymo struktūra
2. Eksportas 22 27
2.1. Eksporto svarba ir valdymas 2.2. Operacijų planavimas
2.2.1. Taktinis planavimas. 27
29
32
2.2.2. Rėmimas
2.3. Eksporto įmonės struktūra ir jos funkcijos 33
35
2.4. Eksporto rinkos tyrimo struktūra
2.5. Paklausos tyrimas 36
37
2.6. Pasiūlos tyrimas
2.7. Atitinkamos rinkos sąlygų analizė
2.8. Eksporto įmonės potencinių galimybių analizė 38 38 39
3. Reali eksporto programos plėtros veikla 3.1. Sutartys su užsienio partnerėmis 3.2.