Darbas:
kurių plotas didesnis nei 100 ha, yra apie 163 mln. t durpių, iš kurių apie 146 mln. t gerai susiskaidžiusios ir tinka kurui. Mažesniuose, 10-100 ha dydžio, vietinės reikšmės 339 telkiniuose buvo nustatyta 192 mln. t durpių, iš jų 173 mln. t gerai susiskaidžiusių. Kadangi kasant durpes dalis išteklių pasilieka (iki 20-40 proc.), tai realiai išgaunami ištekliai yra mažesni. Didžioji dalis išteklių (apie 60 proc.) yra 28 stambiuose pramoniniuose telkiniuose. Dar apie 420 mln. t durpių yra dėl įvairių priežasčių (saugomos teritorijos, miškai, apyežerės ir kt.) nerentabiliuose telkiniuose. Tokių telkinių, kurių plotas didesnis kaip 50 ha, yra kone 500. Dalis šių išteklių prireikus taip pat gali būti naudojama. Šiuo metu į Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų išteklių balansą įrašyti 64 durpynai, kuriuose yra 119 mln. t durpių. Iš jų 1998 m. durpės buvo kasamos 28 durpynuose ir 1997 m. buvo iškasta0,284 mln.Kaip matyti, kurui tinkamų gerai susiskaidžiusių durpių ištekliai, palyginti su dabartine kasybos apimtimi, yra gana dideli.
Galvojant daugiau durpių naudoti kurui, buvo pasiremta kitų pasaulio šalių patirtimi. Suomijoje, kurios apie 30 proc. teritorijos užima durpynai (Lietuvoje – apie 6,5 proc.), kasmet iškasama 7-8 mln. t durpių.
Taip sprendžiamos ir ekologinės problemos, nors mūsų kai kurie specialistai į atliekų deginimą žiūri gana nepatikliai - jie mano, kad dėl to kyla daugiau gamtosauginių problemų nei jų išsprendžiama.
Taigi durpes kurui daugiausia naudoja tos šalys, kuriose jų ištekliai yra labai dideli.
Vyriausybės patvirtintoje programoje buvo numatyta Lietuvos didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos - šilumos poreikius iš dalies tenkinti durpių kuru. Buvo numatyta, kad durpių gavyba kurui 2000 m. turėtų pasiekti 0,7-0,8 mln. t, o 2010 m. – 2 mln. tonų. Prabėgę keleri metai parodė, kad šiuos sumanymus įgyvendinti yra sunku dėl keleto priežasčių.
Pirma, ne visų didžiųjų miestų apylinkėse (keliasdešimt kilometrų spinduliu) yra pakankamai durpių. Ypač jų nedaug Panevėžio ir Klaipėdos apylinkėse. Vežant durpes iš toliau, išauga jų savikaina, todėl jas naudoti nėra ekonomiška.
Trečia, su intensyvesniu durpių eksploatavimu, jų pardavimu užsieniui bei plačiu naudojimu kurui nesutinka nemažai specialistų gamtininkų. Ne be pagrindo manoma, kad Lietuvoje pelkių yra ne tiek daug ir jos yra labai svarbios regionų ekologiniam stabilumui, ypač vandens balansui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pramoniniuose regionuose pelkės yra svarbios atmosferos valymui nuo teršalų ir veikia kaip savotiški filtrai, todėl didelių miestų
Komentarai