Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

karą buvo sudeginta daug pastatų, dalis pertvarkyta karo reikmėms.
Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos kaimai, miestai ir miesteliai buvo sugriauti, sudeginti, trobesiai apirę, apskurę. Karo metu buvo sunaikinta 13250 gyvenamųjų ir 24680 ūkinių pastatų.[14]
Praktiniai statybos darbai buvo vykdomi įvairiai: juos perduodant vykdyti rangovams varžytinių tvarka; ūkio būdu, kai statėsi pats savininkas, pirkdamas medžiagas ir samdydamas darbo jėgą; mišriai, kai dalį darbų vykdė ūkio būdu, o dalį atiduodavo rangovams. Rangovų veikla susilaukdavo nemaža kritikos. Pvz.: rangovai konkursuose dėl statybos darbų susitardavo vienas kitam nekliudyti, todėl ne visada užsakovas galėjo gauti norimą rangovą. Dažnai ir patys darbai vykdyti nelabai sąžiningai. Kai kurie statybininkai, buvę beturčiai susikrovė didelius turtus, kuriuos ne vienas jų vėliau išgabeno į užsienį. Iš tų dienu statybininkų veiksmų matome, jog statybos verslas

nuo seno buvo įdomus netgi eiliniam Lietuviui, kuris bent kiek nusimano apie statybas, o tai lėmė ir šio verslo pelningumo galimybės, kuriomis norėjo pasinaudoti kiekvienas lietuvis turintis galimybę.
Tik apie 1922 m., tvirtėjant nepriklausomos Lietuvos valstybingumui, vykstant žemės reformai, kuriantis naujoms ūkio struktūroms, susidarė savarankiškos statybos organizacijos ir brigados. Palyginus greitai buvo statomi nauji fabrikai, bankai, keliai, tiltai ir kiti reikalingi ūkinės ir kultūrinės paskirties pastatai. Kaimuose statė daugiausia savamokslių meistrų sudarytos brigados. Kūrybinė statyba truko iki 1941 metų. [6]
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, daug brangiai pastatytų pastatų ir statinių buvo sugriauta jau pirmomis karo dienomis. Po karo 1945 m. prasidėjo vadinamasis atstatomasis laikotarpis. Pirmiausiai buvo atstatomi apgriauti gyvenamieji namai ir fabrikai. Nedaug dėmesio buvo skiriama architektūrai, nacionalinėms tradicijoms. Taip atsirado beveidžiai pastatai „dėžutės“, tačiau tuo metu jie tenkino tos kartos varganus poreikius. [15]
Kadangi susikūrusioje nepriklausomoje Lietuvoje vyravo žemės ūkio produktų gamyba, tai pirmieji verslo ir kiti objektai buvo skiriami būtent šiai šakai vystyti. Išskirtinis dėmesys teko malūnų statybai, kurios tradicijos siekė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo metus.[28]
1937 m. buvo planuojama sukurti stambaus kapitalo akcinę statybos bendrovę, kuri vykdytų darbus visoje Lietuvoje. Joje turėjo dirbti statybos ir mechanikos inžinieriai, mūrininkai, betonuotojai, kitų profesijų darbininkai. Bendrovė turėjo steigti savas plytines, lentpjūves ir kt. Iš minėtų ketinimų matome kooperavimosi bandymus. Tais pačiais metais Lietuvos statybos istorija pasižymi

Komentarai

Paskelbtas susidomejusi 2 metai 7 mėnesiai prieš
hmm prastas darbas
labai daug tu skaiciu, teiginiu is kur tu ten gali zinoti tuos tikslius duomenis, nes man pastoviai uzkliuna