Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

etiniu,
psichologiniu, estetiniu ir kt. Taigi pasirinkto darbo tikslas – atskleisti
Petro Cvirkos romano „Žemė maitintoja” žanrinį stilistinį savitumą
chronologiniu, istoriniu, probleminiu, kalbos raiškos aspektu, aptarti
žanro specifiką bendrame lietuvių romano raidos kontekste, analizuoti
kūrinį kaip žodžio meno objektą.
Darbo uždavinai:
1. Aptarti literatūros rūšių ir žanrų teorinius – istorinius aspektus,
etapus bei romano žanrą.
2. Atskleisti lietuvių romano raidos etapus bei P. Cvirkos romanų vietą
juose.
3. Apibūdinti P. Cvirkos meninės individualybės savitumą.
4. Išanalizuoti P. Cvirkos romano „Žemė maitintoja” žanro bei stiliaus
ypatybes.
5. Parodyti, jog iš reikšmingiausių lietuvių literatūros romanų, plačiau
minėtinas romanas yra „Žemė maitintoja”.
Studijuojant teorinę medžiagą, remtasi šiais darbais: P.

Bražėno
„Romano šiokiadieniai ir šventės”, monografija „Petras Cvirka”, A. Kalėdos
„Romano struktūros matmenys”, G. Lazdyno „Romano teorijos pradmenys” bei
„Romano struktūrų formavimasis Lietuvoje”, V. Zaborskaitės „Literatūros
mokslo įvadas”, J. Žėkaitės „Lietuvių romanas”, V. Kubiliaus „Žanrų kaita
ir sintezė” ir kitais leidiniais, nurodytais literatūros sąraše. Knygoje
„P. Cvirka – mūsų amžininkas” teigiama: P. Cvirka – didžiausio kritikos
dėmesio susilaukęs lietuvių rašytojas. Jo kūrybai skirta 400 kritikos
straipsnių, recenzijų ir anotacijų, keletas studijų, brošiūrų. Jo kūrybą
nagrinėja kelios kandidato disertacijos. (P. Cvirka – mūsų amžininkas,
1979, 140).
Tad rinktis yra iš ko. Įdomu buvo skaityti, lyginti straipsnius
„Pergalėje”, „Nemune”, „Tarybinėje mokykloje”, tačiau dėl ideologinio
tendencingumo daugelio šių straipsnių teiginių darbe neminėsiu, pabandysiu
žvelgti į tiriamąjį objektą ieškodama meninės specifikos. Analizuojant
kūrinį pravertė šie metodai: analitinis, siekiant atskleisti P. Cvirkos
kūrybos meninę vertę be ideologinės sampratos; lyginamosios analizės
metodas, aptariant pasaulinės ir lietuvių literatūros rūšių skirstymą į
žanrus; interpretacinis, siekiant savitai įvertinti P. Cvirkos romano „Žemė
maitintoja” meninį įtaigumą.
Romano tyrinėjimai yra daug laiko reikalaująs, sudėtingas, tačiau
kartu ir patrauklus darbas, teikiantis įdomių ir kaskart naujų
intelektualinių, estetinių potyrių. Tad ne veltui šis žanras taip vilioja
ne tik literatūrologus, bet ir kitų