Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kai atjungiamas įtampos šaltinis. FRAM turi pranašumus prieš DRAM (galimybė daug kartų perrašinėti) ir SRAM (didelis greitis) bei prieš ROM atmintį (energetiškai nepriklausoma). Atsižvelgiant į tai galiam pagaminti idealų atminties saugojimo įrenginį – greitą, ilgai išsisaugančią atmintį.1998 lapkritį Samsung pranešė apie bandomąją mikroschemų FRAM partiją su 64 kB talpa. Pradėti gaminti feroelektrinę atmintį yra pasiruošusios tokios kompanijos kaip Siemens AG, Hyundai, Motorola ir NEC. Specialistai mano, kad mikroschemos FRAM su talpa nuo 1MB ir daugiau pateks jau 1999 metais ir palaipsniui išstums Flash, SRAM ir EEPROM atmintines. [5]
Taigi išnagrinėjome skirtingų nuolatinių atminčių struktūrą, privalumus ir trūkumus. Apibendrinant palyginsime visas minėtas atmintis (2.1 lentelė).

2.1 lentelė
Skirtingų atminčių palyginimas
Flash atmintis FRAM EEPROM EPROM ROM
Duomenų saugojimas galimas galimas galimas galimas galimas
Perrašymas galimas galimas galimas galimas -
Perrašymo

būdas Elektriškai įrašoma + Elektriškai ištrinama Elektriškai perrašoma Elektriškai perrašoma + elektriškai ištrinama Ištrinama ultravioletu + Elektriškai įrašoma -
Įrašymo greitis geras puikus patenkinamas patenkinamas -
Skaitymo greitis geras geras patenkinamas patenkinamas patenkinamas
Universalus panaudojimas puikus patenkinamas blogas patenkinamas puikus

Kaip matome iš lentelės, skirtingos atmintys pasižymi savo privalumais ir trukumais. Todėl vartotojas turi pats rinktis, kas jam yra svarbiau: perrašymo galimybė, programavimo greitis, skaitymo greitis, universalus panaudojimas ar pagaliau kaina. Tik atsižvelgę į šiuos dalykus ir juos suderinę pagal savo poreikį bei galimybes mes gausime optimaliausią naudoti atminties tipą.

2.2 Programatorių tipai ir jų pasirinkimas

Šiuo metu pasaulyje programuojamų atminties mikroschemų yra labai daug – tai mikroschemos tiek su nuosekliu, tiek su lygiagrečiu informacijos priėjimu (EPROM, EEPROM, Flash), mikrokontroleriai su vidine duomenų ir komandų atmintimi, programuojamos logikos mikroschemos (PLD). Be to tokių gaminių kiekiai su kiekvienais metais vis auga, didėja jų lankstumas bei darosi vis sudėtingesnė struktūra. Tačiau iš kitos pusės, kaip atsakas į naudojamų mikroschemų reikalingumą, rinka vis labiau papildoma dideliu kiekiu programatorių. Tampa vis sunkiau padaryti teisingą pasirinkimą ir išsirinkti reikiama programatorių. Kaip nesuklysti renkantis reikiama programatorių? Žemiau pabandysime atsakyti į šį klausimą.
Programatorius, pagal funkcines jų galimybes, sąlyginai galima suskirstyti taip:
· Programatoriai, programuojantys atminties mikroschemas (EPROM,