Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

teisingai įstatytą į lizdą. Iš pirmo žvilgsnio atrodanti nereikšminga, ši savybė pasirodo labai svarbi, kai mes pirmą kartą neteisingai įstatę mikroschemą, ją sugadiname. Kad to neatsitiktų ir reikalinga patikra. Tačiau verta pastebėti, kad pilnavertis tokios patikros realizavimas iš gamintojo reikalauja didėlių pastangų ir išradingumo, kadangi patikrą reikia atlikti pačiu nekenksmingiausiu mikroschemai režimu bei jos nesugadinti.
Aparatinės programatorių sandaros aptarimo pabaigoje verta taip pat paminėti, kad labai svarbu yra programatoriaus sugebėjimas atlikti automatinį savęs patikrinimą. Šios savybės tikslas – įtaisytų elementų pagalba, patikrinti programatoriaus stovį ir priimti sprendimą, ar jis gali dirbti ar ne. Deja ne visada įtaisyti elementai leidžia vienareikšmiškai patikrinti visų mazgų stovį, tačiau tai turi būti vis tiek atliekama, norint minimizuoti programatoriaus blogai atliekamo darbo tikimybę.
Dauguma

programatorių darbą valdančių programų dirba DOS operacinėje sistemoje ir nekelia jokių specifinių reikalavimų kompiuteriui. Paprastai, tai gana seniai suprojektuotos programos. Paskutinius kelerius metus pradeda atsirasti programatoriai, kurių valdymas atliekamas Windows operacinėje sistemoje. Tai šiuolaikiniai produktai, kurių išvaizda yra žymiai elegantiškesnė, valdymas - patogesnis ,o funkcijų pasirinkimas – gausesnis.
Panagrinėsime, programinės įrangos architektūrą. Labiausiai paplitusi yra tokia architektūra, kurioje, kaip programatoriaus branduolys, naudojamas tarpinis duomenų buferis. Su šiuo buferiu atliekamos visos programatoriaus operacijos. Mikroschemos programavimui bylą reikia užkrauti į buferį, duomenis iš buferio užprogramuoti į mikroschemą bei palyginti mikroschemos turinį su buferiu. Tarpinio buferio dydis paprastai yra koreliuojamas su tam tikro tipo mikroschemos dydžiu. Dažnai naudojama ir daug buferių turinti architektūra, su neribojamu jų skaičiumi. Ji leidžia dirbti su neribotu kiekiu nepriklausomų duomenų, atlikti jų analizę ir koregavimą. Pvz. galima naudoti du buferius skirtingų dviejų mikroschemų nuskaitymui, analizei bei jų pagrindu sudaryti naują duomenų masyvą trečiame buferyje, kurio turinį galima naudoti tolesniam programavimui arba išsaugoti kietajame diske.
Standartinis programatoriaus funkcijų rinkinys paprastai būna toks: mikroschemų skaitymas, įrašymas, palyginimas, ištrynimas (tik elektriškai perprogramuojamoms mikroschemoms), ištrynimo patikra. Kai kurie programatoriai turi automatinio programavimo funkciją. Tai leidžia atlikti dažnai naudojamas kombinacijas konkrečiam mikroschemų tipui. Paprastai tokia kombinacija susideda iš funkcijų: ištrinti mikroschemą,