Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

daugelyje Europos šalių egzistavo jau nuo V a. prieš Kristų. Europoje asociacijos taip pat žymiai senesnės ir žinomos jau nuo pirmųjų krikščioniškų judėjimų bei amatininkų ir pirklių asociacijų, gildijų ir cechų, savitarpio pagalbos grupių ir sąjungų.
Lietuvoje bendruomeninė, filantropinė veikla žinoma nuo seno, tik tai nebuvo įteisinta ir įvardinta specialiais įstatymais. Demokratijos, tautų solidarumo, religinės tolerancijos idėjas propagavo apie 1817-1823 metus veikusios slaptosios studentų organizacijos – filomatai, filaretai ir kt. 19a. pabaigoje Lietuvos kaimuose buvo vadinamosios “senių tarybos”, sudarytos iš kelių kviestinių senų vyrų, kurie rinkdavosi sutrikus įprastinei kaimo tvarkai (likus be globos mažiems našlaičiams, iširus šeimai, įvykus nusikaltimui, iškilus kokiems sunkumams). “Senių taryba” sunkumus spręsdavo pati arba pavesdavo kitiems bendruomenės nariams. Nevykdant “tarybos” nutarimo,

nusižengusiam atskaitydavo sutartą rykščių ar vadžių skaičių. Jaunimo bendruomenės organizuodavo vakarėlius, kultūrines programas, kviesdavosi gretimų kaimų bendruomenes. Moterų grupelės lankydavo ligonius, padėdavo negalintiems savarankiškai tvarkytis [9].
Nors M. Valančiaus blaivybės brolijos 1864m. buvo uždraustos, tačiau toliau veikė nelegaliai. Jų nariai kovojo su neraštingumu, kūrė slaptas mokyklas, dalyvavo knygnešių veikloje [46].
Po Pirmojo pasaulinio karo, susikūrus pirmajai Lietuvos vyriausybei, šalyje siautė nedarbas, badas. Buvo steigiami maitinimo punktai, vaikų ir senelių prieglaudos, organizuotas tremtinių ir belaisvių grąžinimas, viešieji darbai. Atstatant kraštą, socialinė globa įgavo didesnį organizuotumą. Visuomenėje organizuojamos labdaros draugijos, kurios steigė įvairias socialinės globos įstaigas, dėmesys buvo skiriamas ne tik materialinei, bet ir moralinei pagalbai, savipagalbos skatinimui. Labdaros draugijoms sutvirtėjus, valstybė ir kai kurios savivaldybės atidavė administruoti savo socialines globos įstaigas, skirdamos lėšas joms išlaikyti ir prižiūrėdamos jų tikslingą naudojimą.
Tarpukario Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos itin išsiplėtojo. Žinomiausios ir reikšmingiausios organizacijos – ateitininkai, pavasarininkai, angelo sargo vaikų sąjunga, skautai, jaunalietuviai, jaunųjų ūkininkų sąjunga, šauliai, ugniagesiai. 1937 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruotos 7774 draugijos, sąjungos ir jų padaliniai, be to, buvo nelegaliai veikusių organizacijų [67;3-16].
Kalbėti apie nevyriausybines organizacijas tarpukario Lietuvoje sudėtinga, nes ši sistema kūrėsi vangiai, be to, Lietuvoje egzistavo net kelios privatinės teisės sistemos. Svarbu

Komentarai

Paskelbtas auksas 2 metai 3 mėnesiai prieš
Puikus darbas. 1o balu.

Paskelbtas Jamiro 2 metai 4 mėnesiai prieš
jjj