Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

įstatymą įregistruota Tarpatautinių lėšų programos Valstybės parama Fondų parama Asmenų, firmų parama Pajamos iš komercinės veiklos Narių įnašai
Visuomeninių org. (26 NVO) 47,3 25,2 16 2,2 0,9 4,4
Asociacijų (3 NVO) 42,7 10,7 35,2 1,8 0 9,9
Labdaros org. (10 NVO) 40,4 17,9 15,1 18,8 7,6 0
Viešųjų įstaigų (9 NVO) 51,6 10 17,5 1,6 18,6 0,7
Švietimo įstaigų (1 NVO) 0 0 60 30 10 0
Iš viso: 45.4 19.4 18.2 6.2 5.9 3.1


Analizuojant šiuos turimus statistinius duomenis akivaizdu, kad didžiausios lėšos gaunamos iš tarptautinių lėšų programos [žr. 1 lentelė]. Tačiau dabartinės tendencijos yra tokios, kad kiekvienais metais iš tarptautinių programų gaunama vis mažiau lėšų, nes Lietuva jau yra suvokiama kaip pakankamai stabili demokratinė valstybė, kuri yra pajėgi pati vystyti savo nevyriausybinį sektorių. Tokiu būdu žymiai išauga privataus sektoriaus paramos reikšmė, o kartu ir įstatymų, reglamentuojančių

labdaros ir paramos teikimą bei gavimą, svarba.
Natūralu, kad siekiant užtikrinti iš tikrųjų savarankišką ir nepriklausomą trečiąjį sektorių, valstybė privalo sudaryti sąlygas ne tik gauti pajamų, bet ir skatinti duoti, t.y. vystyti filantropinę veiklą. Akivaizdu, kad pati valstybė nėra pajėgi visiems užtikrinti finansinę paramą, todėl bent jau neturėtų trukdyti privačiam sektoriui remti pasirinktas sritis.
Esant tokiai situacijai, labai sveikintina Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostata, kuri leidžia piliečiams paskirti iki 2 procentų savo fizinių asmenų pajamų mokesčio labdaringai organizacijai arba religinei bendrijai paremti. Ši nuostata įteisinta LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme 2002-07-02, IX-1007. Tai būdas stiprinti nevyriausybines organizacijas, skatinti piliečių sąmoningumą bei filantropiją. Piliečiai bus linkę pasirinkti tas organizacijas, su kuriomis jie yra susidūrę ir susidarę teigiamą įspūdį. Vadinasi, viešasis sektorius ims dirbti profesionaliau, didės teikiamų paslaugų įvairovė ir veiklos skaidrumas.
Kalbant apie nevyriausybinių organizacijų finansavimą savivaldybės bei valstybės lėšomis, trūksta aiškaus įsipareigojimo finansuoti. Įgyvendindamos savo tikslus ir uždavinius valstybės ir savivaldybės institucijos gali finansuoti tikslines nevyriausybinių organizacijų programas, tačiau nė vienas teisės ar norminis aktas nenustato bent minimalių taisyklių, kokiais atvejais ir kada NVO gali prašyti finansavimo, o ministerijos ir savivaldybės – jį siūlyti [56].
NVO programų finansavimą būtina reglamentuoti atskiru įstatymu todėl, kad tiek biudžetinių įstaigų finansavimą reglamentuojančių įstatymų, tiek viešuosius pirkimus reglamentuojančių

Komentarai

Paskelbtas auksas 2 metai 6 mėnesiai prieš
Puikus darbas. 1o balu.

Paskelbtas Jamiro 2 metai 7 mėnesiai prieš
jjj