Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

mokestinės pajamos, naudojami socialinėms ir ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti.
Savivaldybių mokestinių pajamų šaltiniams priskiriami visi mokesčiai, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija tiesiogiai perveda į jų biudžetus, išskyrus fizinių asmenų pajamų mokestį ir žyminį mokestį.Nuo 1998 m. savivaldybėms priskiriamas visas fizinių asmenų pajamų mokestis, iš kurio 30 proc. Pervedama į Sveikatos draudimo fondą, ir nepaliekama juridinių asmenų pelno mokesčio, o nuo 1995 m. nepervedamas pridėtinės vertės mokestis.
Lietuvos savivaldybių mokesčių nustatymų teisės yra labai ribotos. Tokia teise savivaldybės gali pasinaudoti nustatydamos prekyviečių mokestį ( gali nustatyti konkrečios prekyvietės mokesčio objektą, didinti ar mažinti iki 70 proc. Mokesčio tarifą), tačiau šis mokestis sudaro tik nežymią pajamų dalį.Savivaldybės dar gali mažinti

ar didinti patento mokesčio tarifus iki 50 proc., mažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą taip pat iki 50 proc.
Lietuvoje savivaldybės neturi pakankamo fiskalinio savarankiškumo bei galimybių surinkti būtinus pinigus savo funkcijoms vykdyti, kadangi svarbiausius mokesčių elementus (apmokestinimo bazę, tarifus, lengvatas) nustato Seimas, mokesčių surinkimui įtaką daro mokesčių inspekcijos.


Juridinių asmenų pelno mokestis


Įplaukos iš juridinių asmenų pelno mokesčio sudaro apie 7-9 proc. Visų valstybės biudžeto pajamų.
Juridinių asmenų pajamų mokestį moka:
-juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;
-juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavę pajamų iš komercinės – ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką, biudžetinių įstaigų nebiudžetines lėšas;
-užsienio valstybės įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje;
-nuolatinės buveinės – užsienio valstybių įmonių nesavarankiški padaliniai.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas, kurio apskaičiavimo pagrindas – realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų suma (bendrosios pajamos).
Realizavimo pajamas sudaro iš įmonės išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos bei kompensaciniai priedai. Nerealizacines pajamas sudaro su produkcijos gamyba, realizavimu bei paslaugų teikimu nesusijusios pajamos, įskaitant pajamas už išnuomotą, investuotą turtą, palūkanas, subsidijųir dotacijų panaudotąją dalį, pajamas dėl valiutos kurso pasikeitimo teigiamos

Komentarai

Paskelbtas 8 metai 3 mėnesiai prieš
darbas parasytas nukopijavus is istatymus straipsnius ir pora savu minciu.