Darbo apmokejimo ypatumai

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

išaugo nuo 998,0 tūkst. iki 1034,1 tūkst . Tokį užimtųjų persiskirstymą lėmė politiniai sprendimai dalį viešųjų paslaugų teikimo perduoti į privačias rankas, valstybinio turto privatizacija, valstybės išlaidų racionalizacija. Reikia nepamiršti ir nuoseklaus ekonomikos augimo, tampriai susijusio su naujų darbo vietų privačiame sektoriuje sukūrimu. Užimtųjų skaičiaus mažėjimas valstybiniame sektoriuje pastebimas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Lietuva nėra turtinga gamtiniais ištekliais, todėl pagrindinis jos turtas, užtikrinantis ekonomikos bei ūkio augimą, yra žmogiškieji ištekliai. Žmogiškųjų išteklių plėtra lemia visuomenės pažangą apskritai. Kita vertus, aukštos kvalifikacijos darbo jėga itin lengvai migruoja ten, kur užtikrinamas socialinis saugumas bei tinkamas atlyginimas už darbą. Valstybė negali operatyviai reaguoti į darbo rinkos pokyčius bei keisti dažniausiai įstatymais ar

kitais norminiais teisės aktais nustatytą valstybinio sektoriaus darbo apmokėjimo tvarką. Todėl siekdama konkuruoti su privačiuoju sektoriumi dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, iškilo būtinybė sukurti veiksmingą, progresyvią darbo apmokėjimo sistemą.
Lietuvos Respublikos (toliau LR) Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad “kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju ”. Rinkos ekonomikos sąlygomis darbo užmokestis nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimu dar prieš priimant į darbą. Valstybiniame sektoriuje darbuotojams, su kuriais nėra sudaromos darbo sutartys, atlyginimų dydis bei mokėjimo tvarka yra griežtai reglamentuoti įstatymais. O tiems, valstybinio sektoriaus darbuotojams, su kuriais darbo sutartys sudaromos (mokytojams, medicinos darbuotojams), reglamentuotas poįstatyminiais teisės aktais, t.y. Vyriausybės nutarimais, ministrų įsakymais.

Darbo užmokesčio samprata ir jo dydį lemiantys veiksniai

Darbo apmokėjimas yra teisinė kategorija, tačiau itin tampriai susijusi su ekonomika. Darbo užmokesčio sąvoka nėra tiksliai apibrėžta įstatymuose, todėl tenka remtis kitais šaltiniais. Žmogiškųjų išteklių valdymo teorijoje darbo užmokestis apibrėžiamas kaip “kompensacija, kurią individas gauna mainais už jo specifinę organizacijoje atliekamą veiklą, atitinkančią organizacijos tikslus ir uždavinius” . Europos Bendrijos Steigimosi Sutarties 119 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad “atlyginimas reiškia pagrindinį ar minimalų darbo užmokestį arba kitą atlyginimą (tiek grynais pinigais, tiek natūra), kurį