Darbas:
tartum"stumia" juos. Tačiau tuo pačiu metu milžiniška žvaigždės traukos jėga
"tempia" šiuos sluoksnius į centrą. Kai "degalai" žvaigždės gelmėse
visiškai baigiasi, pamažu ima kristi jos centrinės dalies temperatūra.
Sutrikus pusiausvyrai, savo traukos veikiama žvaigždė ima trauktis. Jos
tolimesnis likimas priklauso nuo masės dydžio. Apskaičiavimai parodė, kad 3
- 5 kartus masyvesnės už Saulę žvaigždės traukimosi baigiamasis etapas gali
virsti gravitaciniu kolapsu. Susidarys juodoji skylė.
Vis dažniau skelbiamos prielaidos, kad galaktikų branduoliuose ir
kvazaruose gali būti labai didelės masės juodosios skylės ir būtent jos yra
šių kosminių objektų aktyvumo šaltiniai.
Gyvybė
Įsivaizduokite, kad ateityje galėsime keisti Visatos dėsnius fizikos,
chemijos ir t.t. Tarkime, kad galėsime nukeliauti į bet kurią Visatos vietą
pranirdami pro juodą skylę, per sliek- anges ar transformuodami erdvę. Ir
kažkur mes surasime kitą pažangią, o gal atsilikusią rasę, kuri turi
galimybių išsivystyti iki
jomis bendrausime? Juk tokių kontaktų pasekmės gali būti baisios. Ar
perduosime joms technologijas? Tokie klausimai turėtų kilti ir kitoms
civilizacijoms susidūrus su mumis….
Tačiau niekas tiksliai nežino, ar sunku atsirasti gyvybei. Tik iš pradžių
atrodo, kad tereikia paimti kelis komponentus, įmesti amino rūgščių, gerai
suplakti - ir, šast, yra nauja gyvybė.
Jei gyvybės atsiradimas yra dažnas reiškinys, tai Visatoje turi tiesiog
knibždėti kuo įvairiausių gyvybės formų. Bet kodėl tada mes neišgirstame jų
balso radijo bangų ir pan.? Gal kitos civilizacijos nenaudoja šių
technologijų? O gal naudoja tokias, apie kurias nė nenutuokiame…
Jei gyvybės atsiradimas yra retas reiškinys, tai viena civilizacija yra
nepaprastai toli nuo kitos - ir joms nėra fizinių galimybių ribojant
fizikos dėsniams susisiekti. Nebent egzistuotų koks nepaprastas
informacijos perdavimo būdas.
Gyvybė gali būti ir ne anglies pagrindu ir mes jų kaip gyvybės formų galime
ir neatpažinti Tad ar mokame apibrėžti, kas yra gyvybė?
Kita problema: "intelektualusis vystymasis". Mes kažkaip manome, kad
vivilizacijos nuolat tobulėja ir pagaliau "išeina į kosmosą"? kad po
kažkiek laiko rasė privalo tapti kosmine super-rase… Tačiau gali būti, kad
kitos civilizacijos nevysto techninių technologijų ir nepradeda skraidyti…
Jų vystymasis nukreiptas į vidinę erdvę. Ir tada jas labai sunku aptikti…
Neaišku, koks yra civilizacijų gyvavimo amžius. Galbūt, - tik keli
tūkstančiai metų, o po to jos sunyksta. Tada, net jei Visatoje ir podažniai
atsiranda civilizacijos, vienu metu jų egzistuoja nedaug.
O gal ateiviai mus stebi ir su mumis nenori kontaktuoti, nes mes esame
žiaurūs ar "pasmerkti', t.y. beviltiški. Galbūt kontaktų su ateiviais buvo
praeityje - ir jų pėdsakai išlikų mituose ir senuosiuose raštuose, senovės
simboliuose ir neaiškiuose reiškiniuo
Komentarai