Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

persidengimu arba subkultūromis, tačiau nesunku pastebėti ir jo skirtingumą nuo organizacijos kultūros: grupinis mąstymas stokoja istorinės bazės, simbolizmo, kultūrinių išraiškos formų.
3. OK nėra socialinė struktūra. Socialines struktūras sudaro žmonės, o organizacijos kultūra – abstrakčios (vertybių) sistemos.
4. OK nėra metafora. Kultūros sąvokos negalima vartoti apibrėžiant organizaciją ir kitas kultūrines grupes. Negalima sakyti, kad kultūra yra kažkas tokio, ką organizacija turi ar neturi, nes pačios organizacijos yra kultūros.
5. OK nebūtinai yra “raktas į sėkmę”. Nenumatytos aplinkybės gali sukelti problemas ir stiprią OK turinčioje organizacijoje.


1.2. Organizacijos vertybės

Kadangi organizacijos kultūros sampratoje akcentuojamos vertybės, reikėtų pasigilinti į šią kokybę. M.A. Smith savo knygoje “Vertybių išryškinimo praktinis vadovas” pristato šią Rokeach suformuluotą vertybės

filosofinę sampratą: “Vertybė – tai ilgalaikis tikėjimas tuo, kad tam tikras veiklos principas ar egzistencinis idealas yra asmeniškai ar visuomenine prasme pirmenybinis kokių nors alternatyvų arba priešingų veiklos principų ar egzistencinių idealų atžvilgiu”. (M.A. Smith, 1997, p. 224).
Galima rasti ir kitokių vertybės apibrėžimų. Štai J. Markas Halsteadas (1996, p. 5) siūlo vertybes apibrėžti kaip dalykus, kurie laikomi “gerais”. Fraenkelas (1997, p. 11) vertybėmis laiko tuo pačiu ir vertės idėją, ir pasižadėjimą šiai idėjai. Beckas apibrėžia vertybes kaip dalykus (tikslus, veiksnius, patirtį ir kt.), kurie pusiausvyriškai palaiko žmogiškąją gerovę (1990, p. 2). Shaver ir Strogas (1976, p. 15) vertybėms suteikia labiau standartizuoto vertinimo prasmę, jomis laikydami standartus ir principus, kuriais remiantis sprendžiama apie vertę. Taigi, vertybės yra kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar šie “dalykai” (žmonės, objektai, idėjos, veiksmai, situacijos) yra geri ar blogi.
Tačiau iškyla vertybės kaip absoliutinės tiesos problema. Kas iš tiesų yra “gerai”? Kiek vertybėse yra subjektyvumo? Kas gali būti teisėju, sprendžiant, kas yra gerai, o kas – blogai?
Paprastai mažiausiai diskusijų kelia vadinamosios fundamentaliosios, universaliosios vertybės, laikomos pamatinėmis žmogiškojo gyvenimo vertybėmis. Visų pirmą, tai – meilė, tiesa, grožis, gėris. Pavyzdžiui, žmogaus charakteryje išskiriami šie pamatiniai bruožai: teisingumas, dorumas, pagarba žmonėms. Ne tokiomis universaliomis, labiau specifiškesnėmis vertybėmis laikomos tautinės, įvairioms socialinėms grupėms, organizacijoms ar atskiriems žmonėms aktualios vertės.
Analizuojant vertybės kategoriją, pirmiausia reikia