Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo valstybės...

Aprašymas:

ĮVADAS 1. BENDRA LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS APŽVALGA 1.1. NVO istorinė raida 1.2. Bendras NVO veiklos kontekstas 1.3. NVO teisiniai veiklos pagrindai 1.4. NVO finansavimo šaltiniai 2. NVO VAIDMUO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIME 2.1. Bendra Lietuvos Respublikos socialinės politikos apžvalga 2.2. NVO dalyvavimas teikiant socialines paslaugas 2.3. Jonavos savivaldybės atvejo analizė 2.4. NVO ir valdžios tarpusavio sąveika 2.4.1. Valstybės ir NVO bendravimo modeliai 2.4.2. Galimybės ir būdai įtraukti NVO į socialinių paslaugų tinklą 2.5. Socialinių paslaugų rinkos kūrimo pasekmės socialines paslaugas teikiančioms NVO IŠVADOS IR PASIŪLYMAI LITERATŪRA PRIEDAI

Darbas:

TURINYS

ĮVADAS
1. BENDRA LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS APŽVALGA
1.1. NVO istorinė raida
1.2. Bendras NVO veiklos kontekstas
1.3. NVO teisiniai veiklos pagrindai
1.4. NVO finansavimo šaltiniai
2. NVO VAIDMUO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS POLITIKOS ĮGYVENDINIME
2.1. Bendra Lietuvos Respublikos socialinės politikos apžvalga
2.2. NVO dalyvavimas teikiant socialines paslaugas
2.3. Jonavos savivaldybės atvejo analizė
2.4. NVO ir valdžios tarpusavio sąveika
2.4.1. Valstybės ir NVO bendravimo modeliai
2.4.2. Galimybės ir būdai įtraukti NVO į socialinių paslaugų tinklą
2.5. Socialinių paslaugų rinkos kūrimo pasekmės socialines paslaugas teikiančioms NVO
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
LITERATŪRA
PRIEDAI

LENTELĖS

1 lentelė. Lietuvos ne pelno organizacijų pagrindiniai pajamų šaltiniai [54;21]
2 lentelė. Nuomonė apie Lietuvos socialinę politiką formuojančias bei administruojančias insti -
tucijas (procentais)

PAVEIKSLAI

1 pav.Respondentų nuomonė apie socialinės politikos svarbą Lietuvoje (procentais)
2 pav. Jonavos savivaldybės vykdomos socialinės politikos vertinimas
3 pav. Socialinių paslaugų poreikio kitimo vertinimas Jonavos savivaldybėje (procentais)
4 pav. Socialinių paslaugų poreikio augimo Jonavoje faktoriai
5 pav. Priežastys, sąlygojančios teikiamų paslaugų poreikio augimą
6 pav. NVO veiklos įvertinimas bendruomenėje
7 pav. Savivaldybės ir NVO atstovų nuomonė apie veiksnius, trukdančius NVO veiklai
8 pav. Veiksniai, trukdantys NVO veiklos efektyvumui
9 pav. Respondentų nuomonė apie LR įstatymus, reglamentuojančius NVO veiklą
10 pav. NVO ir savivaldybės bendradarbiavimo formos
11 pav. Priežastys, trukdančios efektyviam NVO ir savivaldybės bendradarbiavimui
12 pav. Sąlygos reikalingos savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo plėtotei
13 pav. Apklausoje dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal lytį
14 pav. Apklausoje dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
15 pav. Apklausoje dalyvavusių paslaugos gavėjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
16pav.Apklausoje dalyvavusių savivaldybės darbuotojų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas
ĮVADAS
Kiekvieną visuomenę sudaro trys sektoriai: valdžios, verslo ir visuomeninis sektorius. Mokslinių tyrimų ir diskusijų centre paprastai atsidurdavo valstybinis bei rinkos sektoriai, o trečiojo tyrimai suintensyvėjo tik pastaraisiais dviem dešimtmečiais. Istoriškai nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektorius atsirado vėliau.
NVO valstybės socialiniame ir politiniame gyvenime vaidina skirtingus vaidmenis. Jų dėka išryškėja atskirų piliečių grupių interesai ir poreikiai, kurie orientuoja politikus ir administraciją į jų tenkinimą, vykdant valstybės socialinę politiką. NVO taip pat formuoja įvairias nuomones valstybinio ir visuomeninio gyvenimo klausimais.
Auga trečiojo sektoriaus vaidmuo valstybės gyvenime, kuriant pilietinę visuomenę. Kartais NVO gali geriau atstovauti visuomenės interesams nei valstybinės struktūros, nes joms priklausantys žmonės geriau išmano savo srities problemas, jų teikiamos paslaugos pigesnės ir lankstesnės, todėl ir jas spręsti prireikia mažiau laiko. Dažnai NVO tampa pastoviais partneriais teikiant socialines paslaugas, organizuojant ir sprendžiant su jų veiklos sfera susijusias problemas, dėl to labai svarbus yra NVO bendradarbiavimas su valstybės institucijomis bei vietos savivaldos organais.
Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje praktiškai veikia visose socialinės veiklos sferose, tačiau aktyvesnė nevyriausybinių organizacijų veikla tik prasideda. Tai galima paaiškinti ilgesnių veiklos tradicijų Lietuvoje nebuvimu. Daugumai žmonių nelabai suvokiama nevyriausybinių organizacijų veiklos specifika, t.y. darbo apimtis, idėjų įgyvendinimo būdai, bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis būtinumas. Pastaruoju metu valdžios institucijos ėmė vis labiau suvokti, kad viešoji valdžia viena negali susidoroti su visuomenės problemomis. Valstybės institucijos ir tarptautinės agentūros ėmė pripažinti, kad nevyriausybinės organizacijos gali padaryti tai, ko nepajėgia daugelis viešojo administravimo subjektų, t.y. suteikti aukštos kokybės socialines paslaugas. Kaskart vis daugiau nevyriausybinių organizacijų perima viešojo administravimo funkcijas, padeda valstybės institucijoms spręsti socialines problemas, kuria prevencines socialinių problemų programas. Keičiasi visuomenės požiūris į nevyriausybines organizacijas, auga valstybės deleguojamų funkcijų socialinėms paslaugoms atlikti apimtis. Didėjanti NVO svarba visuomenėje reikalauja gilesnės analizės, todėl pasirinkta nevyriausybinių organizacijų veiklos studija Lietuvos socialinės politikos kontekste.
Darbo tema - Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo valstybės socialinės politikos įgyvendinime: Jonavos savivaldybės atvejis.
Darbo objektas - Nevyriausybinių organizacijų veikla.
Darbo tikslas – išanalizuoti NVO vaidmenį Lietuvos valstybės socialinės politikos įgyvendinime.

Darbo uždaviniai:
• apžvelgti NVO istorinę raidą Lietuvoje;
• įvertinti bendrą NVO veiklą Lietuvoje;
• išanalizuoti ir įvertinti NVO veiklą reglamentuojančius Lietuvos įstatymus;
• aptarti NVO finansavimo