Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Viskas apie visatą ir jos detales

Darbas:

Mokslinis darbas

Visata toks didžiulis ir neaprėbiamas dydis. Vienoje iš visatos dalių
gyvename ir mes, bet tai tik maža dalelytė to visko kas yra paslėpta ten,
tamsoje. Tai Į vairut įvairiausi dangaus kūnai galaktikos, sistemos,
niautroninės žvaigždės, super novos, ūkai, juodosios skylės,
intromagnetinės sferos. Daugybė įdomių ir nežinomų dalykų slypi kosmose tai
ir norečiau juos apibrėžti ir detaliau išnagrinėti. Astronomija – mokslas
tiriantis Visatos kūnų ir jų sistemų sandarą, judėjimą, susidarymą, raidą,
Visatos medžiagos fizikinę būseną ir cheminę sudėtį. Žvaigždynas – tai
žvaigždžių grupė su jai priklausančia erdvės dalimi. (88). Žv spindesio
matas – ryškis(m). Ryškiausios 1 silpniausios 6. Tarp 2 vienetų ryškio
skirtumas 2.5. spindesys (L). dangaus sfera – įsivaizduojama neriboto
spindulio sfera.Vertikali linija einanti per stebėtoją, kerta dangaus sferą
virš galvos esančiame zenito

taške. Diametraliai priešingas zenitui yra
nadyras. Plokštuma statmena linijai ir liečianti žemės paviršių stebėtojo
vietoje tai horizonto plokštuma, o jos susikirtimo su dangaus sfera linija
– horizontas. Jis d sferą dalija į regimąją (virš) ir neregimąją (žemiau).
Plokkštuma, einanti per stebėtoją, pietų ir šiaurės taškus, zenitą ir
nadyrą – dangaus dienovidinio plokštuma. Jos susikirtimo su dangaus sfera
linija – dienovidinis. Dienov ir horiz ploktumų susikirtimo linija –
vidurdienio linija. Pusapskritimis einantis per zenitą, šviesulį ir nadyrą
– šviesulio vertikalis. D sfera su visais šviesuliais sukasi apie dangaus
ašį, kertančią Dsferą 2 taškuose (šiaurės ir pietų ašigaliai). Didysis
apskritimas kurio plokštuma yra statmena d ašiai, eina per stebėtoją
vadinamas dangaus pusiauju.(ekvatorius). Dsferos apskritimas, kurio
plokštuma yra lygiagreti dpusiaujo plokštumai vadinamas šviesulio dangaus
lygiagrete (paralele). Horizontinės koordinatės aukštis ir azimutas.
Aukštis h vertikalo lanko ilgis laipsniais tarp horizonto ir šviesulio.
Matas laipsniai 0±90. Vietoj aukščio vartojamas zenitinis nuotolis z=90-h.
azimutas nurodo jo vertikalo padėtį, horizonto lankas nuo pietų taško iki
šviesulio vertikalo ir horiznto susikirtimo taško einant vakarų kryptimi
nuo 0iki360. Šviesulio deklinacija d yra jo kampinis nuotolis nuo dangaus
pusiaujo. Į šiaurę +, pietus – (+90-90) rektasencija a lankas matuojamas
išilgai dangaus pusiaujo nuo pavasario lygiadienio taško iki šviesulio
deklinacijos pusapskritimio.

1. Visata
2. Visatos teorija
3. Ūkai
4. Žvaigždynai
5. Kas yra žvaidždės
6. Galaktikos
7. Saulės sistema
8. Planetos
9. Supernovos
10. Juodosios skylės
11. Kitokia