Darbas:
/ 365949 × 100% = 0,43% (2005 m.)NG = 132816 / 555435 × 100% = 0,24% (2006 m.)
NG = 121733 / 732524 × 100% = 0,17% (2007 m.)
4. Atsargų apyvartumas – atsargų ir parduotų prekių bei atliktų paslaugų savikainos santykis, padaugintas iš metų dienų skaičiiaus.
AA = 1653310 / 1656600 * 365 = 364 (2005 m.)
AA = 679126 / 1836200 * 365 = 135 (2006 m. )
AA = 1030293 / 1845760 * 365 = 201 (2007m. )
7.7.1. Finansinių rodiklių grupės rodikliai
Lentelė Nr.20
1. Pelningumo rodikliai
Bendrasis pelningumas arba bruto pelno marža 2005 m.= 296200 / 1004000 = 0,29
2006 m.= 377800 / 1107000 = 0,34
2007 m.= 369040 / 1107400 = 0,33
Grynasis pelningumas arba pelno marža 2005 m.= 157142 / 1004000 = 0,16
2006 m.= 132816 / 1107000 = 0,12
2007 m.= 121733 / 1107400 = 0,1
Turto pelningumas 2005 m.= 157142 / 2930705 = 0,05
2006 m.= 132816 / 1016429 = 0,13
2007 m.= 121733 / 137635 = 0,88
Nuosavo kapitalo pelningumas 2005 m.= 157142 / 130000 = 1,2
2006 m.= 132816 / 130000 = 1,02
2007 m.= 121733 / 130000 = 0,94
2. Turto valdymo rodikliai
Atsargų apyvartumas 2005 m.= 1004000 / 1653310 = 0,6
2006 m.= 1107000 / 679126 = 1,63
2007 m.= 1107400 / 1030293 = 1,07
Ilgalaikio turto apyvartumas 2005 m.= 1004000 / 919536
2006 m.= 1107000 / 149544 = 7,4
2007 m.= 1107400 / 146472 = 7,56
Viso turto apyvartumas 2005 m.= 1004000 / 2930705 =0,34
2006 m.= 1107000 / 1016429 = 0,1
2007 m.= 1107400 / 137653 = 8,04
Pelningumo rodikliai parodo, kaip pelningai dirbs UAB „Šiluma ir Jaukumas“. Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę.
Grynasis pelningumas Kuo rodiklis aukštesnis, tuo įmonė dirba pelningiau. Bendrasis pelningumas rodo, kaip įmonė sugeba kontroliuoti savo tiesiogines sąnaudas. Turto pelningumo rodiklis rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Nuosavo kapitalo pelningumas – tai pats svarbiausias įmonės rodiklis Turto valdymo rodikliai padeda išsiaiškinti, kaip valdomas įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Ilgalaikio turto apyvartumas rodo, kad panaudodama vieną ilgalaikio turto. Viso turto apyvartumas rodo, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto litui, t.y. viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo jis didesnis, tuo geriau.
7.8. Nenuostolingo lūžio taško skaičiavimas
Nenuostolingumo taškas rodo, kokios reikia pardavimo apimties, kad verslas būtų pelningas.
Nenuostolingo lūžio taškas = PESS/(1-KESL)
PESS – pastovių einamųjų sąnaudų suma;
KESL – kintamųjų einamųjų sąnaudų dalis bendroje pardavimų apimtyje (%).
1 metai (2005 m.)
Pastoviosios sąnaudos:
v patalpų nuoma - 5400 Lt
v atlyginimai ir soc. draudimas – 130944 Lt;
v draudimo išlaidos – 480 Lt;
v ilgalaikio turto nusidėvėjimas – 1536 Lt.
Iš viso – 138360 Lt.
Kintamosios sąnaudos:
v komunalinės išlaidos – 6055 Lt;
v transporto išlaidos – 1100 Lt;
v kelių mokestis – 7103 Lt;
v marketingas – 2010 Lt.
Iš viso – 16268 Lt.
Visa pardavimų suma 1004000 Lt.
Nenuostolingumo taškas 138360/(1-(16268/1004000))=140609 Lt.
PELNAS
138360
100000 140609 200000 Pardavimai
Nenuostolingo lūžio taško grafikas 2005 m.
8. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
• Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. Pačiolis, 1997
• Pelanienė N. Firmos verslo planas. Vilnius: 1997
• Urbonavičius S. Marketingas: apie sudėtingus dalykus- paprastai. Pačiolis, 1995
• Garškienė A., Klebanskaja N., Pelanienė N. Verslo planas. Vilnius, 1994
Komentarai