Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:




A.Škėma, „Balta drobulė“ (ištrauka)

Antanas Škėma – vienas iš talentingiausių, tačiau kartu ir vienas labiausiai netoleruojamų ir nepripažintų savo metu Lietuvos rašytojų. A Škėmos stilius yra originalus,kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų. Tačiau yra ir stilistinių kontrastų: greta lyrinių estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarus, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai. Dar vienas ir visai modernistinei literatūrai labai būdingas pasakojimo elementas – ironija.
Ištrauka pradedama erdvės nusakymu – „keltuve“ (pagrindinis romano veikėjas dirba keltuvininku). Tačiau ši erdvė tėra išorinė, toliau patenkama į žmogaus minčių erdvę, kurią galėtume suskirstyti i daug plotmių: sakralinė, priešistorinė, asmeninių atsiminimų. Išorinėje erdvėje žmogus jaučiasi ramiai, nes darbo,judėjimo mažiau: „laikina ramybė keltuve“, „masonai puotauja, kardinolas pietauja, jaunimo šokiai prasidės apie dešimtą valandą“, bet veikėjo minčių erdvėje vyksta vidinis konfliktas. Žmogus nuolat ieško temos būsimam eilėraščiui, bet pilka kasdienybė neįkvepia poetinės vaizduotės.
Šiame segmente pasakotojas yra vienas – pats Antanas Garšva
(pagrindinis veikėjas), nors visame kūrinyje nuo trečiojo asmens pereinama prie pirmojo ir vėl grįžtama prie trečiojo. Pasakotojo vaidmuo minimalus, jo beveik net nėra. Garšva mąsto apie parašytą eilėraštį.prisimena, kaip nužudė ruselį, mąsto apie savo santykį su Dievu.(ironiškai vertina save, kaip mirties vykdytoją, tyčiojasi iš savęs neva žudydamas jis vėl patirtų ekstazę ir įveiktų realybę). Visos mintys susideda iš mažyčių detalių, asociacijų. Veikėjas dirbdamas keltuve nuolat ieško temos būsimam eilėraščiui.
Pasakojimo dabartyje herojus išgyvena sudėtingą laikotarpį. Kasdienybė jo neįkvepia. Pasaulis jam atrodo susvetimėjęs sumaterialėjęs todėl pasineria i savo vidinę erdvę. Veikėjas vadina save bejėgiu ir lygina su šikšnosparniu dieną (juk šikšnosparniai dieną nemato, jie akli), nors jei, kaip jis sako, „naikintų kito kūną ir stebėtų kito kraują, gal tada jis patirtų ekstazę. Paskutiniai ištraukos pastraipos sakiniai baigiasi klaustukais. Tai rodo, jog žmogus abejoja,ieško būdų, kaip jis galėtų kurti.
Ištraukos laikas – dabartis. Antanas Garšva yra dabar, bet mąsto ne vien apie dabartį. Jis mintimis nusikelia į praeitį, kai „sutašė ruselį“. Veikėjas ruselį užmuša tarsi kerštaudamas už tai, kad jį mušė su pres-papjė per viršugalvį. Tada jis pragulėjo keliolika mėnesių be sąmonės, bet tai jam buvo tarsi bausmė(liga, kuri vėliau progresavo). Dabarties veiksmo laikas nurodomas konkrečiai (apie dešimtą valandą).

Pagrindinis veikėjas tarsi susiskilęs į kelias asmenybes. Jis nori būti geru poetu, parašyti gerą eilėraštį, tačiau jam nesiseka. Žmogų varžo tarsi kita asmenybė – keltuvininkas, nes jis negali pabėgti iš darbo ir atsiduoti kūrybai. Visame romane taip pat Garšva suskilęs į keletą asmenybių; jis yra ir vyras , ir keltuvininkas, ir poetas, ir absurdo žmogus, ir nevykęs žemės gyventojas. Garšva bando sudėlioti, sujungti tas suskilusias dalis į vieną, tačiau jam pavyksta tai padaryti tik kūrinio gale, bet beprasmiškai(Garšva išprotėja). Žmogus priverstas gyventi ir ne taip, ir ne ten....
„Balta drobulė“ ir turiniu, ir forma autentiškiausias 20 amžiaus kūrinys. Romane yra žmogaus „pasąmonės srautas“ , pasakojantis apie žmogų, kuro pasaulis susikilo. Tekste kaip ir daugelyje Škėmos kūrinių gausu metaforų, ironijos,absurdiškumo atskleidimo.








Skelbimai
 
 
 
DIPLOMINIAI DARBAI, KURSI  diplominis2012
 
FINANS?, MARKETINGO, DIPL  diplominis2012
 
KOKYBIŠKI RAŠTO DARBAI  RastoDarbai1
 
Aukštos kokyb?s darbai  marius_darbai
 
 
 
Kokybiški rašto darbai  RastoDarbai1
 
 




Darnipora.lt