Komentarai (0)

(Darbą įkėlė text)

Darbas:

nebūtų laikoma imitacija; tai žodis akiplėša, pretenduojantis į tvirtybę, bet nesuvokiantis savo paties įžūlumo“. Taigi R. Barthes teisus: stereotipai labai gajūs. Dėl pakartojimo negalvojant jie įsirėžia žmonių sąmonėje.
R. Barthes stereotipą apibūdino vaizdingu sugretinimu ir palyginimu: „Stereotipas – tai šleikštulį keliantis negalėjimas numirti“.
Kalbama ir apie nihilizmą, kuomet „aukščiausi tikslai netenka vertės“. Tekste galima neigti, ironizuoti, atmesti. Tai irgi sukelia teksto malonumą. Pats malonumas kaip vertybė taip pat tradiciškai yra atmetamas. R. Barthes teigia, kad hedonizmą atmetė „beveik visos filosofinės sistemos“, nes „malonumas be galo atstumiantis, ribojamas, sumažinamas tvirtų, kilnių vertybių dėlei : Tiesos, Mirties, pažangos, Kovos, Džiaugsmo ir t.tt. Jo laimingas varžovas – Geismas; mums be perstojo kalmaba apie Geismą, niekada – apie Malonumą; sakytum, Geismui suteikta episteminė vertė, o malonumui – ne.“ Aukščiausias vertybes R. Barthes rašo iš didžiosios

raidės. Reikia pastebėti, kad ir Malonumas parašytas iš didžiosios. Šios vertybės personifikuojamos, parodomos kaip gyvos būtybės, kurios viena turi didesnę galią, kita mažesnę, vienos statusas visuomenėje didesnis, kitos - mažesnis. Malonumą autorius R. Barthes myli kaip nepelnytai atstumtą visuomenės narį.
Malonumas gali būti estetiškas. R. Barthes vartodamas epitetus ir palyginimus teigia, kad „rašymas kaip ir balsas privalo būti toks pat betarpiškas, švelnus, drėgnas, nubertas smulkiais spuogeliais, virpąs it žvėrelio snukutis“.
Taigi kuomet tekstas bus malonus? Turbūt tada, kai jis tau pačiam bus priimtinas, nes malonumas – subjektyvus dalykas.



Išvados
1. R. Barthes „Teksto malonumo“ žanras – esė. Eseistika patogi autoriui, nes nereikalauja baigtos formos. Eseistika patogi skaitytojui, nes keliamos jam artimos problemos ir jis provokuojamas atsakyti į esė keliamus klausimus. Todėl esė žanras yra malonus.
2. Kūrinio problematika – teksto malonumas. Visame kūrinyje svarstoma, kas yra teksto malonumas. R. Barthes tekstus skirsto į malonius ir į nuobodžius. R. Barthes pastebėjo, kad antrą kartą skaitydami tą patį tekstą, labiau įsigilinsime jau į kitas teksto vietas, todėl skaitant kūrinys atrandamas iš naujo. Malonus tekstas turi būti gyvas, tekstui gyvumo suteikia būdvardžiai. Teksto malonumas nepriklauso nuo ideologijos. Potraukį skaityti R. Barthes lygina su perversija, tačiau pripažįsta, kad potraukis turi teisę būti patenkintas, nes tokia realybė, o realybė turi teisę į privalomą pagarbą. Kadangi malonumas subjektyvus dalykas, tai galime teigti jog tekstas malonus tas, kuris pačiam skaitytojui priimtinas.
3. R. Barthes, kalbėdamas apie teksto malonumą vartojo vaizdingus epitetus, metaforas, sutikta ir viena personifikacija. Tačiau gausiausią dalį meninės raiškos formų sudaro palyginimai.


Literatūra
Barthes R. Teksto malonumas. Vilnius: Vag