Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Tačiau susidaro įspūdis, kad visa tai yra tik jos išorė, reprezentacinė kaukė.( Pvz. prašydama Olesio giedoti lietuviškas giesmes ji nori sukelti atgarsį visuomenėje. Nešdamasi namo slėpti knygų, paskolintų vargonininkui, ji patenkina savo poreikį išbandyti save .) Kaukė, nes tikrojo savo veido Gundė tarsi ir nerado. Skaitytojui, kuris žino Kuprelio istoriją, Kunigunda tarsi juda iš teigiamo (mylinti, švelni, atsidavusi Lietuvai) į neigiamą (išduoda Kuprelį su svetimtaučiu, išvyksta iš gimtųjų vietų) polį. Tačiau į Gundę reikėtų pažvelgti atlaidžiau. Ji - gyvybingumo ir gamtiškojo gaivališkumo įsikūnijimas.
Svarsčiau ar reikėtų atskirai išskirti dar vieną Gundę. Gundę,

kuri gyvena Kuprelio sapnuose. Iš esmės tai ta pati moteris, tačiau ji jau ne tokia, kokia yra, o tokia, kokią Olesis ją mato. (Su šiuo išskyrimu aš irgi atsargiai)Juk sapnai – pasąmonės veidrodis. Pats Kuprelis sapnus laiko reikšmingais, noriai juos fiksuoja: “sapne mes pamatom kitą, savo gyvenimo paslėptą pusę. Pranašingas sapnas yra fiziologiškai galimas daiktas. Mūsų praeitis palieka mumyse savo grynai materialius pėdsakus. Ir ant praeities, kaip tam tikru būdu paruoštoj dirvoj, auga žmogaus ateitis, vystosi jo tolimesnis kelias...“Olesio mintys, sapnai ir haliucinacijos sumišusios. Sunku atskirti sapno ir realybės ribas. Gundė ten žavi, moteriška, viliojanti. Tik visada dingstanti,visada paliekanti Kuprelį vieną. Bet tada Kuprelis atsibunda. Sapnuose Gundė, būdama su juo, kuria gyvenimą toliau: jie gyvena jaukiame namelyje, augina vaikus, t.y. pasiekia tą absoliučią laimės būseną. Tiksliau ne Gundė, o Kuprelio pasąmonė augina tokias mintis ne su Gunde kokia ji yra, i su Gunde kokia ji turėtų būti.
Neatsitiktinai knyga baigiasi sapnu. Kuprelis tarsi vėl nusikelia į savo nerealųjį gyvenimą. Tik taip įmanoma jo laimė. Taip kuriama knygą tarsi be pabaigos, nes, po sapno, atrodo, Kuoprelis galėtų tęsti. Jo „netikras“ gyvenimas su Gunde jo sapnuose tęsiasi...