Darbas:
meilės ir kailinių. Aš jam atidaviau kepurę ir kailinius, o tą vidurinį, pasakiau, kad išsivežei. Ir parodžiau žemėlapį. Jis sako, kad jūs apsikeitėt... Tais viduriniais. Jis paliko tau savo. Bet tu juk savo išsivežei. Jis – tai tu. Tu jį apgavai ir dabar turi du. Jis – tai ne tu” (212p.).O tėvo gyvenime, priešingai, tas artimas ir nebepaliekantis vietos kitam jau yra Nastia:
,,Tas trukdys Silvija, tai mudu su Nastia, sėdim prie jūros kojas sumerkę ir jūsų neieškom. Mudu su Nastia vieni” (212p.).
Tad ir kai veiksmas pasiekia kulminaciją – Silvija nori nužudyti Lionią, nori grąžinti ,,viską kaip buvo”, pjesė tarsi paklūsta
,,Visi personažai bando grįžti į vaidinamos istorijos pradžios tašką, todėl veiksmas rutuliojasi atvirkščia tvarka. Bet tam ima priešintis tėvas, jis nieku gyvu nenori atiduoti kam nors savo laimės, kurią rado su Nastia” (219p.).
Taigi ,,Mалец” yra pjesė apie artumą ir apie išdavystę. Pjesės pabaigoje matome jau ne keturis, bet tris veikėjus. Baigiamojoje scenoje, atkartojančioje pirmąją, matome Nastią, tėvą ir penkiametį Lionią. Motinos artumas sūnui išlikęs, o šalia tėvo dukters nebėra. Kartojamas Nastios monologas skirtas Lioniai, jau girdėtas spektaklio pradžioje. Berniukas nupiešė tvorą, o buvo prašyta piešti namą. Neteisingas veiksmas: vietoj jaukumo, šilumos simbolio – namo, piešinyje, o vėliau ir gyvenime yra atsiribojimas – tvora (Lionios gyvenime tai galima sieti su prievarta prieš Silviją). Motina pataria sūnui visada piešti namą, tai yra kurti jaukumą.
,,Mалец” – Nastios kreipinys į sūnų. Tačiau Lionia nėra svarbiausias pjesės veikėjas. Vienodai svarbūs čia yra visi keturi. O maloninis kreipinys ,,mžylis/mažyli” galetų tikti kiekvienam artimam žmogui. Tačiau vienas, esantis labai arti, gali atimti artimą iš k
Komentarai