Lietuvos miško išsaugojimas

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos būklė
Pasaulyje visuotinai pripažinta, kad genetinė įvairovė, apibūdinanti genetinį kintamumą tarp populiacijų ir jų viduje, šalia rūšinės bei ekosisteminės įvairovės, yra esminis biologinės įvairovės lygmuo. Todėl genetinių išteklių išsaugojimas yra laikomas vienu iš svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvarios ekologinės miškininkystės komponentų. Tačiau daugelis su gamtos išteklių apsauga ar išsaugojimu susijusių Lietuvos įstatymų (Saugomų teritorijų įstatymas, Miškų įstatymas, Laukinės augalijos įstatymas) ir kitų teisinių dokumentų ilgą laiką nepripažino genetinės įvairovės išsaugojimo svarbos. Genetinių išteklių objektai nepatekdavo į Valstybės saugomų teritorijų sąrašą, o gamtiniai rezervatai, botaniniai draustiniai, gamtinių išteklių sklypai buvo daugiau skirti ekosistemų, nykstančių rūšių ar jų biotopų,

o ne genetinės įvairovės išsaugojimui. Lietuvos miško genetiniai ištekliai daugelį metų buvo saugojami tik miškų žinybos lygmenyje. Tik 2002 metais, įsigaliojus Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymui bei naujiesiems Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymams, miško genetiniai ištekliai saugomi Valstybės.

Lietuvoje genetinių išteklių išsaugojimo veikla šiuo metu yra koordinuojama LR Aplinkos ministerijos Miškų departamento. Miškų atkūrimo koncepcija, kuri buvo patvirtinta 1994 metais numatė genetinės įvairovės išsaugojimo bazės išvystymą. 1995 metais Lietuva ratifikavo Rio-de-Žaneiro Biologinės įvairovės apsaugos konvenciją. Lietuvos miškų ūkio ir medienos pramonės valstybinė programa, kuri buvo patvirtinta 1996 metais laikotarpiui iki 2003 metų, bei Lietuvos Respublikos Biologinės įvairovės strategija ir veiksmų planas, kuri buvo patvirtintas 1997 metais, aptarė ir kai kuriuos miško genetinės įvairovės išsaugojimo aspektus. Tačiau iki šiol nebuvo atskiros genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programos. Šiuo metu programos rengimas yra baigiamoje stadijoje. Ją numatoma patvirtinti 2003 metų pradžioje ir ji bus įgyvendinama 2004-2014 metais.
Esama Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos sistema buvo kuriama virš 35 metų. Šiuo metu (2003 m sausio 1 d.) Lietuvos miško genetinių išteklių išsaugojimo in situ ir ex situ sistemai priklauso:
• 194 genetiniai draustiniai (4623 ha),
• 126 sėkliniai medynai (1062,1 ha),
• 1080 pliusinių medžių,
• 130 palikuonių bandomųjų želdinių (203 ha),
• 7 klonų archyvai (714 klonųi, 38,3 ha,),
• 94 sėklinės plantacijos (657,3 ha).

Tačiau šios didžiulės sistemos netobulumą