Darbas:
struktura. Tuo laipsniu, kuriuo stereotipas itrauktas i “kognityvinę schemą,” “pažintinę orientaciją”, jis iškyla kaip realus, imanentiškai žmogaus sąžinei ir elgesiui budingas fenomenas, kuris atitinkamai veikia individo elgesi.Antra, stereotipas formuojamas ne tik objektyvios realybes atspindejimo kontekste, bet ir komunikacijos procese. Kitaip tariant, bendraujant imanu modifikuoti ir pati stereotipą, sustiprinti ar susilpninti atskiras jo puses. Butent čia slypi gnoseologines ir instrumentines manipuliavimo sąmone galimybes. Pats stereotipas susideda iš dvieju komponentu;• Kognityvinio (pažintinio), užtikrinančio subjekto polinki masines informacijos priemoniu skelbtam žiniu isisavinimui ir • Instrumentinio, kuris sukuria gautos informacijos vertinimo kontekstą ir vidini subjekto pasiruošimą tolimesniems veiksmams. Aišku, jei ima dominuoti instrumentinis komponentas prieš kognityvini, t.y. žmogus priima (suvokia) tik tai, ką jis nori priimti (suvokti) – tiesa tampa neatsiejama nuo melo, isitikinimai virsta neigiamu nusistatymu. Kategorinis stereotipas tampa “ivaizdžiu”, o žmones nuasmeninta, manipuliuojama “ vieniša minia”. Sąmones formu pagrinde gludi instrumentinis itaisas (orientacija, tikslas, kryptis, siekis) –
pasiruošimas veikti, kuris visada situacinis ir priklauso ne tik nuo proto argumentu,
Masineje sąmoneje i pirmą vietą iškyla stereotipo “paženklinti” bruožai, “priešiškos” grupes, nepriklausomos nuo realiu konkrečiu žmoniu charakteristiku. Žmogus teigia: “negras kraugeriškas ir gudrus, - nežiurint i tai, kad jis negaletu ivardyti ne vieno precedento, kuriame negro elgesys butu labiau smerktinas nei baltuju elgesys”. Stereotipizacijos efektas neišvengiamai susijęs su masines sąmones manipuliacija. Su valio ir atsakomybes atemimu subjektas netenka ir savo poelgiu laisves. Neveltui daugelis stereotipu tyrinetoju ju funkcionavimą sieja su nesąmoningu agresijos impulsu ir priešiškumo pasireiškimu. Jeigu “normaliame” gyvenime žmogaus elgesys , kuris yra veikiamas išoriniu “stimulu”, itakojamas socialiniu normu, vertybiniu orientaciju ir dispozicines strukturos , bet kokiu atveju čia kalba eina apie sąmoningą elgesio krypties pasirinkimą, - tai stereotipiniai veiksmai igyvendinami automatiškai. Žmogus isisavindamas stereotipizuotas reakcijas, praranda pasirinkimo laisvę ir valią. Akivaizdu, kad labiausiai efektyvus manipuliavimo masine sąmone ir elgesiu budas – kreipimasis i asmenybes emocijas. Analizuojant operavimo “emociniais simboliais” “technologiją” O`Charą pastebi, kad reakcijos intensyvumas priklauso nuo manipuliavimo stereotipais meno. Dauguma tyrinetoju pastebi, kad stereotipizacijos efektas pasireiškia ne tik masines sąmones
lygyje. Ideologine kapitalo ekspansija šiandien aprepia visas visuomenes dvasinio gyvenimo sferas ( tame tarpe ir kulturą). Stiprejant visuotinei globalizacijai, kartu stipreja ir stereotipizacija. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad stereotipizacijos efektas turi ne tik gnoselogines, bet ir socialines – politines šaknis. Jis atlieka socialiniu reiškiniu ir procesu aiškinimo ir supratimo funkciją. Intersubjektyviu (šia prasme stereotipiniu) sampratu ir kategoriju pagalba sukuriama ir ta vidine vienareikšme mąstymo “erdve’, kurios remuose yra imanomas žmoniu tarpusavio suvokimas. Tažiau vienodu kognityviniu schemu egzistavimas – nors ir butina, bet nepakankama sąlyga stereotipo formavimui. Taip pat butianas ir tam tikras visuomenes imlumo stereotipams laipsnis . Nenuostabu, kad toks didelis demesys skiriamas stereotipu “ isigyvenimo” visuomenes sąmoneje tyr
Komentarai