Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:



Darbas:

K.DONELAIČIO POEMOS ,,METAI“ DALIES ,,PAVASARIO LINKSMYBĖS“ IŠTRAUKOS INTERPRETACIJA
[Nuo ,,Ale sakyk...“ iki ,,...pradeda garbint“]

Kristijonas Donelaitis - vienas originaliausių Švietimo epochos Europos rašytojų, lietuvių literatūros klasikas. Gimė 1714m. sausio 1d. Mažojoje Lietuvoje, Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės, laisvųjų valstiečių šeimoje. Tai pirmasis didelis lietuvių poetas- grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Literatūrinį darbą K.Donelaitis pradėjo apie 1740-1743m. Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu. Pagrindinį savo kūrinį "Metus" rašė 1765 - 1775m. Pats K.Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K.Donelaičio raštų leidėjas buvo L.Rėza ("Metus" jis paskelbė 1818m). Rašė eilėraščius ir vokiečių kalba. Mirė 1780m. lapkričio 18d. Tolminkiemyje, palaidotas bažnyčioje.
K.Donelaičio "Metai" - lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių)
epas. Kaip ir įprasta epinėms poemoms bei epopėjoms, kūrinyje aprėpta tautos gyvenimo visuma. Tautą čia reprezentuoja būrai. Jie vaizduojami remiantis cikline laiko, istorijos ir gyvenimo samprata. Atskleidžiami žmogaus (būro) santykiai su gamta, su Dievu, parodomi būrų tarpusavio santykiai; būrų ir ponų santykiai; pavaizduojama būrų buitis, papročiai, jų darbai ir šventės. Būrų, kaip ir gamtos, gyvenimas sukasi amžinu ratu, paklūsta tiems patiems Dievo nustatytiems dėsniams. K. Donelaičio ,,Metai“ padėjo pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai.
Su pavasario stebuklu viskas aplinkui atgimsta: visa gamta sukrunta, sujunda. Kartu su ja savo kasmetinį darbą pradeda ir paukšteliai. Ištraukoje iš ,,Pavasario linksmybių“ Donelaitis aprašo būtent lakštingalą. Poema parašyta hegzametru, Donelaitis savitas tuo, kad hegzametru pasakoja ne apie dievus ir herojus, kas buvo būdinga antikinei literatūrai, o apie žmogaus, gamtos kasdienybę. Ši ištrauka, kaip ir visa poema yra didaktinio pobūdžio, nes yra sutinkama pamokymų (parodoma žmonių ydos, kaip nederėtų elgtis):,,...žmogus griekų dievs vargina svietą“, ,, Diksas, ans žioplys, mieste didei pasipūtęs/Ir su rūbais blizgančiais kasdien išsirėdęs“.

Ištraukoje vaizduojama lakštingala yra labai išaukštinta, ypač jos gražus, skambus balsas. Prieš lakštingalą visi nublanksta, nesvarbu ar tai būtų būras ar ponas visi be išimties garbina jos dainą, nei vargonai, nei smuikas jei neprilygsta:,, Tu vargonų bei cimbolų niekini garsą/Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutilti“. Net ir ponų apdarai neprilygsta lakštingalos plunksnų ,,liemenei“. Antroje ištraukos dalyje žmonės dar labiau sumenkinami prieš šį Dievo kūrinį, kad tikrai autorius


[1]  2  Toliau



Skelbimai
 
 
 
NEBRANGIAI RASAU DARBUS  erikadarbai
 
Kokybški rašto darbai  RastoDarbai1
 
 
 
DIPLOMINIAI DARBAI, KURSI  diplominis2012
 
Teisės darbai  Magistrastjt
 
 
Esė ,Referatai,ND  Hesiodas
 




Darnipora.lt