Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

pavaizduotas gyvenimo būdas? Kuo tai
netikėta lyginant su tradicine proza?
14.Kokia marionečių šokio scenos prasmė? Kaip ji apibūdina novelės vaizduojamąjį pasaulį, vertybes?
15.Laimi ar pralaimi kovą vaikas? Argumen­tuokite. Ką jis pasiekia savo kova, kuo ji pras-minga?
16.Kuo absurdiškas novelės veiksmas ir jos pasaulis? Kokį vaidmenų neatitikimą pastebite
kūrinyje?
APIBENDRINIMAS

Jurgis Savickis - ryžtingiausias XX a. pradžios lietuvių prozos atnau­jintojas. Jis labiausiai nutolsta nuo įprastinio kaimiško to meto lietuvių literatūros

pasaulėvaizdžio ir nuo realistinės bei romantinės literatūros tradicijų. Naujojoje lietuvių literatūroje Savickio dėka atsiranda miesto, aristokratiškos kultūros temos, jis sukuria rafinuotą, elegantišką, ne­tikėtomis intonacijų bei prasmių sandūromis žaižaruojantį stilių. Sa­vickio prozoje nauja tai, kad atsisakoma patikimo, visažinio pasakotojo, tekstas tampa daugiareikšmis, gausu kultūrinių asociacijų, užuominų bei poteksčių. Galima sakyti, kad su Savickiu į lietuvių literatūrą įžen­gia moderniosios civilizacijos žmogus - ironiškas, skeptiškas, paveik­tas veržlaus, kintančio gyvenimo, tačiau kartu gyvai jaučiantis grožio, kultūros, tvirtų etinių žmogaus gyvenimo pamatų vertę, besiilgintis pastoviųjų žmogiškų vertybių. Tokia modernistinių ir klasiškųjų pradų dermė Savickio kūrybą skiria nuo nutrūktgalviško avangardizmo, sieja su kitų didžiųjų Europos modernistų raštais ir teikia pagrindo šį rašy­toją laikyti vienu didžiųjų XX a. lietuvių literatūros k