Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

pradžia vadinamųjų letristinių eksperimentų - eilėraščių, kuriuose svarbiausia buvo šriftas, grafinė teksto kompozicija, pavienių raidžių garsinė reikšmė. Iš futurizmo vė­lesnėje literatūroje paplito automobilio, greičio įvaizdžiai, energinga, įsakmi, mitingų šūkius primenanti kalbėsena. Be Italijos, futurizmas ryškiausias buvo rusų literatūroje, per kurią pasiekė ir Lietuvą.
Antroji įtakinga avangardizmo srovė, atsiradusi beveik vienu metu su futurizmu Vokietijoje, buvo ekspresioniz­mas (vok., pranc., angl. k. expression - išraiška). Ši srovė pirmiausia pasireiškė dailėje kaip reakcija į impresionizmo pasyvumą, tenkinimąsi išorinių įspūdžių fiksavimu. Eks­presionistai siekė išsakyti žmogaus vidinę būseną, išorinę tikrovę vaizduoti per žmogaus nuotaikas, išgyvenimus. Ekspresionizmas susijęs su grėsmingomis modernaus did­miesčio, minios, industrinio gyvenimo tempo, žmogaus vienatvės, baimės

patirtimis. Literatūroje jis ypač sustip­rėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, išreikšdamas sukrė­timo, katastrofos nuotaikas ir atsinaujinimo troškimą. Su ekspresionizmu susijusi fantastinio simbolinio pasakojimo maniera (Francas Kafka, romanai „Procesas", „Pilis"), suskilusios sąmonės, be tvarkos plūstančių išorinio pasaulio įspūdžių fiksavimo technika (Alfredas Dioblinas, romanas „Berlynas. Aleksandro aikštė"). Ekspresionizmas smarkiai paveikė lietuvių menininkus, po Pirmojo pa­saulinio karo studijavusius Vokietijoje, su šia srove susijusi ir XX a. modernioji lietuvių dailė.
Pirmojo pasaulinio karo metais Šveicarijoje kilo kraštutinė avan­gardizmo srovė dadaizmas (dada - bereikšmis vaikų kalbos žodis). Dadaizmas visiškai ignoravo ankstesnę meno kalbą, meno ir ne meno ribas, savo kūrimuose jungė nesuderinamus tikrovės elementus. Dadaistų kūryba - iš bereikšmių gar­sų sudėliotos „pirmykštės sonatos", „triukšmų koncertai", atsitiktinių daiktų, laikraščių skiaučių kompozicijos, poli­tinių ir kultūrinių ritualų parodijos (dadaistas Johanas Baderis pasivadino „Vyriausiuoju Dada", vok. Oberdada, ir pasiskelbė pasaulio prezidentu). Taip dadaistai demonst­ravo visišką Europos kultūros vertybių griūtį ir absoliučią menininko kūrybos laisvę. Dadaistinę visuomenės skonio ir moralės normų parodijavimo tradiciją tęsė įvairūs vė­lesnių dešimtmečių avangardistų sambūriai, ji gyva ir šiandieniniame eksperimentiniame mene.
Svarbūs dadaistų kūrybos bruožai buvo jų dėmesys čia ir dabar esančiai realybei, atsitiktinumui, improvizacija ir žaidimu pagrįstas kūrybos būdas. Nuo jų XX a. trečiame dešimtmetyje Paryžiuje prasi­dėjo siurrealizmas (pranc. surrėalitė, tarti siurrealitė -