Darbas:
žmoną, ne kas kitas kaip atėjusi kaimynė. Šimkienės pasirodymas, mano nuomone, yra kūrinio kulminacija. Moteriškės paraginimas keltis, pasakymas, kad jis dar nemirs, patį Valiulį įtikina norėtos mirties netikrumu. Galbūt pagrindiniam kūrinio veikėjui kaip tik ir reikėjo to žmogaus, kuris jam pasakytų, kad jis nemirs, kad gyvens, kad pasveiks ir pan. Juk visi buvo susirūpinę tik jo laidotuvėmis, o pats žmogus liko kaip daiktas, kaip kokia mėsos krūva apie kurią šokinėjama, nes žino, kad iš jos išeis puikus patiekalas. Šimkienė paskatina išvaikyti marintojas, vos pasijutęs, kad tariamos kovos lauke senelis nėra vienas, išvaiko tas moterytes.Kaimas yra glaudi bendruomenė. Čia kiekvienas vienas kito rūpestį ar džiaugsmą, nors savaip, bet išgyvena. Kūrinio vaizduojamas laikas yra Gavėnia. Toks laikas,
Dar vienas įvykis susilaukęs didelio kaimiečių susidomėjimo – viralinės užsidegimas. Šį įvykį aš laikyčiau novelės atomazga, o ypatingai tai, kad suliepsnoja karstas. Su liepsnomis nuo Valiulio nutolsta ir mirtis: „Žmogui paskutinis akmuo nuo krūtinės nusirito. Visas jo veidas sušvito šypsena. Na, ir sekas jam šiandieną! Jis kumštelėjo šalia stovėjusiam kaimynui ir parodė:
- Dega!..“
Taip pat įdomu ir tai, kad dėl alaus – turėjusių būti laidotuvių didžiausio akcento – kaip tik ir sudegė ūkinis pastatas, kuriame buvo karstas. Manau, kad tai dar viena likimo išdaiga.
Man atrodo, yra kvaila, kai norima suvaldyti likimą. Skaičiuoja moterėlės, kiek dar liko gyventi žmogui, žmogelis nusivylęs esama padėtimi jau kaip ir karste guli, o juk gyvenimas toli gražu nenuspėjamas.
Kelionė su kliūtimis – tai gyvenimo kelionė. Jau atrodo pabaiga čia pat ir viskas bus taip, kaip „pagal tėvų, protėvių ir Dievo nustatytą planą“ , tačiau... nei likimo, nei mirties nesuplanuosi. Gali išsikasti duobę, pasistatyti sau paminklą, užsidegti žvakes ir atsigulęs į karstą laukti mirties, bet gulėk negulėjęs, jei nelemta – nemirsi.
Literatūra:
Bražėnas Petras „Prozos kūrinio analizė“ V., 2001
Grušas Juozas „Už saulę gražesnis“ V., 2001
Žukas Saulius „ Literatūros teorija. Atidus skaitymas“ V., 2001
www.anthology.lms.l
Komentarai