Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Pluduras)

Aprašymas:

Darbelis

Darbas:

DEEPAKO LALO NEOKULTŪRALISTINIS VAKARŲ EKONOMINIO IŠKILIMO AIŠKINIMAS

Deepakas Lalas – indų kilmės ekonomistas, gyvenantis ir dirbantis JAV. Pagrindinis jo darbas – ‘’The Hindu Equilibrium’’, kuriame jis pateikė ekonominį Senovės Indijos kastinės socialinės santvarkos kilmės ir stabilumo aiškinimą. Kitoje savo knygoje, kurią aš ir pabandysiu pristatyti, - ‘’Unintended Consequenses. The Impact of Factor Endowments, Culture, and Politics on Long-Run Economic Performance’’, jis bando reabilituoti kultūralistinį Vakarų iškilimo aiškinimą, siedamas jį su Rytų ir Vakarų ‘’kosmologinių tikėjimų’’ ypatumais ir vakarietišku individualizmu.
Pats Lalas rašo, kad savo darbe bandys paaiškinti, kaip ekonomika ir politika, gali būti puikus įrankis kalbant apie kultūros įtaką kasdieninėje žmogaus veikloje. Tai tapo ypatingai aktualu pasibaigus ‘’šaltajam karui’’, kuomet atsirado įtampa tarp

didžiųjų civilizacijų : Vakarų ir visų kitų. Ši įtampa kyla dėl įtakos ir valdžios ir kiekviena civilizacija gina savo gyvenimo būdą, normas ir tradicijas. Štai tada ir prireikia kultūros, be to, net ir ekonomistams tenka ją prisiminti, kai reikia paaiškinti tokius ekonominius stebuklus, kaip kelių Rytų Azijos šalių ekonomikos pakilimą. Tuomet, kai neišeina visko paaiškinti vien ekonominiais faktoriais, prasideda kalbos apie kultūrą, konfucionistinį palikimą ir t.t. ir t.p. Taigi, tuom Lalas ir užsiima.
Lalo darbo tikslas, kaip jis pats prisipažįsta, -tai išryškinti esminius ryšius tarp pagrindinių išteklių, kultūros ir politikos, taip pat, pasižiūrėti, kaip į tai žiūri kiti tyrinėtojai, jei jie į tai iš viso žiūri. Ir paskutinis, pats svarbiausias jo tikslas – nustatyti ar jie lėmė, o jei lėmė, tai kaip skirtumus tarp dabartinės tautų gerovės, turtingumo.
Rašydamas šį darbą, Lalas rėmėsi keturiais teoriniais modeliais. Pasakojimą apie pagrindinius išteklius (‘’factor-endowments’’) jis rašė remdamasis Ester Boserup modeliu. Politinė-ekonominė istorija – iš jo paties knygos ‘’Hindu Equilibrium’’, kur aprašomas ,,grobikiškos’’ valstybės (,,predatory state’’) modelis; pasakojimas apie kultūrą – pagal Timur Kuran modelį; institucijų evoliucija, ,,pririšant’’ darbą prie žemės, yra paremta Domar’o darbo jėgos trūkumo ekonomikos (,,labor-scarce economy’’) modeliu. (Jei kam įdomu, tai visi šie modeliai pateikiami Lalo knygos pabaigoje, t.y prieduose.).
Taigi, D.Lalas pradeda savo darbą skyriumi apie kultūrą (,,On Culture’’), vėliau pereina prie senųjų Egipto, Mesopotamijos ir judėjiškosios civilizacijų. Iš čia, jo manymu, ir kilo visi