Aprašymas:

Darbelis

Darbas:

DEEPAKO LALO NEOKULTŪRALISTINIS VAKARŲ EKONOMINIO IŠKILIMO AIŠKINIMAS

Deepakas Lalas – indų kilmės ekonomistas, gyvenantis ir dirbantis JAV. Pagrindinis jo darbas – ‘’The Hindu Equilibrium’’, kuriame jis pateikė ekonominį Senovės Indijos kastinės socialinės santvarkos kilmės ir stabilumo aiškinimą. Kitoje savo knygoje, kurią aš ir pabandysiu pristatyti, - ‘’Unintended Consequenses. The Impact of Factor Endowments, Culture, and Politics on Long-Run Economic Performance’’, jis bando reabilituoti kultūralistinį Vakarų iškilimo aiškinimą, siedamas jį su Rytų ir Vakarų ‘’kosmologinių tikėjimų’’ ypatumais ir vakarietišku individualizmu.
Pats Lalas rašo, kad savo darbe bandys paaiškinti, kaip ekonomika ir politika, gali būti puikus įrankis kalbant apie kultūros įtaką kasdieninėje žmogaus veikloje. Tai tapo ypatingai aktualu pasibaigus ‘’šaltajam karui’’, kuomet atsirado įtampa tarp didžiųjų civilizacijų : Vakarų ir visų kitų. Ši įtampa kyla dėl įtakos ir valdžios ir kiekviena civilizacija gina savo gyvenimo būdą, normas ir tradicijas. Štai tada ir prireikia kultūros, be to, net ir ekonomistams tenka ją prisiminti, kai reikia paaiškinti tokius ekonominius stebuklus, kaip kelių Rytų Azijos šalių ekonomikos pakilimą. Tuomet, kai neišeina visko paaiškinti vien ekonominiais faktoriais, prasideda kalbos apie kultūrą, konfucionistinį palikimą ir t.t. ir t.p. Taigi, tuom Lalas ir užsiima.
Lalo darbo tikslas, kaip jis pats prisipažįsta, -tai išryškinti esminius ryšius tarp pagrindinių išteklių, kultūros ir politikos, taip pat, pasižiūrėti, kaip į tai žiūri kiti tyrinėtojai, jei jie į tai iš viso žiūri. Ir paskutinis, pats svarbiausias jo tikslas – nustatyti ar jie lėmė, o jei lėmė, tai kaip skirtumus tarp dabartinės tautų gerovės, turtingumo.
Rašydamas šį darbą, Lalas rėmėsi keturiais teoriniais modeliais. Pasakojimą apie pagrindinius išteklius (‘’factor-endowments’’) jis rašė remdamasis Ester Boserup modeliu. Politinė-ekonominė istorija – iš jo paties knygos ‘’Hindu Equilibrium’’, kur aprašomas ,,grobikiškos’’ valstybės (,,predatory state’’) modelis; pasakojimas apie kultūrą – pagal Timur Kuran modelį; institucijų evoliucija, ,,pririšant’’ darbą prie žemės, yra paremta Domar’o darbo jėgos trūkumo ekonomikos (,,labor-scarce economy’’) modeliu. (Jei kam įdomu, tai visi šie modeliai pateikiami Lalo knygos pabaigoje, t.y prieduose.).
Taigi, D.Lalas pradeda savo darbą skyriumi apie kultūrą (,,On Culture’’), vėliau pereina prie senųjų Egipto, Mesopotamijos ir judėjiškosios civilizacijų. Iš čia, jo manymu, ir kilo visi kosmologinių tikėjimų bei valdymo formų skirtumai. Taip pat jis aprašo Senovės Indijos, Kinijos ir Islamo civilizacijas, jų ekonominius pakilimus ir ekonominę stagnaciją ir tik tada pereina prie Vakarų ekonominio iškilimo aiškinimo, tai yra jų kosmologinių tikėjimų išskirtinumo bei individualizmo raidos. Paskutiniai knygos skyriai skirti dabartinės situacijos Vakaruose ir kitur (angliškai ši frazė skamba kur kas gražiau: ,,The West and the Rest’’), apibūdinimui, bei pasvarstymams apie ateitį. Taigi jo darbo chronologinės ribos labai plačios: nuo amžių amžinųjų iki ateities.
Apžvelgęs visas buvusių ir esamų civilizacijų politinę, ekonominę bei kultūrinę raidą ir jų kosmologinius tikėjimus, D.Lalas daro išvadą, kad tai, kas Vakarams padėjo ekonomiškai iškilti, būtent krikščionybė ir individualizmas, dabar po truputį juos ir žlugdo. Be to, tos Rytų kultūros ypatybės, kurios sutrukdė jiems pirmiems žengti intensyvaus augimo keliu, suteiks Azijos šalims pranašumus ateityje.

APIE KULTŪRĄ

Tai įvadinis skyrius, kuriame autorius pateikia pagrindines jo darbe vartojamas sąvokas ir trumpai jas apibūdina. Čia kalbama apie socialinę pusiausvyrą, individualizmą ir kolektyvizmą (,,communalism’’), jausmus – gėdą ir kaltę, kosmologiją ir t.t.
Socialinė pusiausvyra. Svarbiausiu dalyku, paaiškinančiu daugelį netikėtų ekonominių, politinių bei kultūrinių reiškinių prigimtį, Lalas laiko pagrindinius išteklius – darbą, žemę ir kapitalą. Jis pabrėžia, kad šie pagrindiniai ištekliai yra jo pasakojamos istorijos DNR.
Kalbėdamas apie kultūrą Lalas pateikia kelis apibrėžimus. Vienas iš jų, tai E.Gellner’io kultūros apibrėžimas:,,Kultūra yra išskirtinis daiktų gamybos būdas, kuris charakterizuoja tam tikrą visuomenę’’ , tačiau tuoj pat sako, jog toks apibrėžimas yra per grubus jo tikslams ir pateikia ekologų pateikiamą kultūros paaiškinimą. Jie sako, kad žmogus yra išskirtinis savo protu gyvūnas, protas jam suteikia galimybę besimokant keisti aplinką. Žmogui nereikia, prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos, keistis į kitą rūšį. Jis išmoksta naujų būdų išgyventi naujoje aplinkoje ir tuomet tai įtvirtina socialiniuose papročiuose. Šis apibrėžimas, Lalo nuomone, labiau tinka ekonomistams dėl pusiausvyros sąvokos. F.Hahn’as pusiausvyros būseną apibūdina kaip tokią būklę, kai savanaudiškų tikslų siekiantys veikėjai ,,nebeišranda’’ nieko naujo ir jų veikla tampa rutinizuota, tai yra nebekuriamos naujos teorijos, nebekeičiama politika ir panašiai. Besikeičianti aplinka