Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Pluduras)

Darbas:

dalykų, kurių taip paprastai nepaaiškinsi. Tai gali būti ir politinių režimų kaita.(Valstybė yra institucija, negalinti veikti be žmonių, bet kokia valstybė turi remtis tuo, kad piliečiai pripažįsta jos valdžią; tai priklauso nuo piliečių požiūrio į valdžią, o požiūris priklauso nuo kosmologinių tikėjimų.)
Apie politikos įtaką ekonomikai galima ir nekalbėti – tai akivaizdus faktas. Su tuo sutinka beveik visi ekonomikos istorikai. Panašiai galima sakyti ir apie atvirkštinį atvejį – ekonomikos įtaką politikai. Taigi galima teigti, kad egzistuoja visa pusiausvyrų sistema, kurioje viskas susiję.

SENOVĖS CIVILIZACIJOS: EGIPTAS, MESOPOTAMIJA, JUDĖJA.

Taigi, norint suprasti ir paaiškinti dabartinių kultūrų skirtumus, reikia apžvelgti materialinės ir kosmologinės aplinkos keitimosi istoriją. Tam Lal’as grįžta prie senųjų civilizacijų, kuomet atsirado dabar egzistuojančios pasaulėžiūros ir

bando parodyti jų įtaką ekonomikai bei kaip kultūriniai ir politiniai didžiųjų civilizacijų skirtumai gali būti paaiškinti materialistiniais veiksniais, arba, jei tai įmanoma, kosmologiniais tikėjimais. Jis pabrėžia, kad bandys išskirti materialinių sąlygų ir kosmologinių tikėjimų skirtumus tam, kad pagrįstų savo vidurinę poziciją tarp materializmo ir idealizmo.
Prieš pradėdamas pasakojimą apie atskiras civilizacijas bei jų augimą, autoriusiš pradžių bando paaiškinti intensyvaus vystymosi sąvoką. Čia jis remiasi ekonomikos istoriku E.A.Wrigley, kuris išskyrė du intensyvaus vystymosi tipus: organinė ekonomika – kuomet augimas visiškai priklauso nuo žemės derlingumo. Čia intensyvaus augimo yra nedaug, pajamos vienam žmogui yra visai nedidelės, tačiau viskas gali būti paskatinta prekybos. Antrasis tipas – tai irgi žemės ūkiu paremta ekonomika, tačiau atsiranda mineralinėmis medžiagomis paremtos energijos ekonomika (,,mineral-based energy economy’’) , tai yra plačiai pradedama naudoti akmens anglis, atsiranda garo variklis, padidėja pajamos vienam žmogui, vienu žodžiu prasideda Industrinė revoliucija.
Iki Industrinės revoliucijos vienintelė intensyvaus vystymosi viltis buvo griežtas darbo pasidalijimas – apie tai rašė A.Smith’as. Todėl šį intensyvaus vystymosi tipą, kurio vienas iš pagrindinių variklių buvo tarptautinės prekybos plitimas, Lal’as vadina smitiškuoju vystymusi. Kitas, šiuolaikiškesnis, tipas, paremtas technologijos augimu, yra vadinamas prometėjiškuoju vystymusi.
Taigi, Lal’as pradeda savo pasakojimą nuo žemdirbystės atsiradimo, kuris atnešė svarbius pokyčius žmonių gyvenime. To pasekoje atsirado ir senosios civilizacijos Tigro, Eufrato ir Nilo slėniuose. Dėl