Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Pluduras)

Darbas:

jausmas. Šiuo požiūriu Vakarų kultūra yra individualistiškesnė nei kitos. Taip Vakarai yra artimesni medžiotojų-rinkėjų bendruomenėms nei agrarinėms civilizacijoms, kurios savo prigimtimi yra daugiau bendruomeniškos.
Jausmai: gėda ir kaltė. Daugelis mokslininkų sutaria dėl jausmų vaidmens užpildant ,,moralinius kodus’’, kurie yra skirtingi atskirose kultūrinėse tradicijose. Tačiau neaišku, ar jausmai yra dalis žmogiškos prigimties, ar jie yra socialiniai konstruktai. Lal’as ir vėl pasilieka vidurinėje pozicijoje, teigdamas, kad dalis jausmų yra bendri visai žmonijai, o kita priklauso nuo kultūrinės aplinkos. Iš pastarųjų išsiskiria du jausmai, kurie yra itin svarbūs ,,moralės jausmo’’ vystymuisi - tai gėda ir kaltė. Šie jausmai yra skirtingi atskirose kultūrose ir Lal’as atskiria gėdos ir kaltės kultūras. Tyrinėdamas Rytų ir Vakarų civilizacijas, Lal’as atkreipia dėmesį į šių jausmų vaidmenį

socializacijos procesui. Jis teigia, kad gėda arba kaltė yra socializacijos ,,varomoji jėga’’ ir formuoja ,,cementą’’ jungiantį visuomenes.
Taigi, kaip apibrėžti šiuos jausmus? ,,Gėda yra socialinis jausmas, kylantis iš savo veiksmų vertinimo, kuomet vertinama iš kito žmogaus pozicijos’’ Gėdos atveju nėra baimės, kad kas nors užpyks, čia yra tik stebėtojas, tačiau kaltės atveju yra baimė dėl pykčio, o veikėjai čia jau budelis ir auka. Gėdos jausmu yra paremtos visos Rytų civilizacijos ir tik krikščionybė sukūrė kalte paremtą socializacijos procesą. Tam labai didelį vaidmenį turėjo nuodėmės samprata, kurios nerasime kituose tikėjimuose. Ypač svarbi yra įgimtosios nuodėmės doktrina: visi krikščionys jau gimdami atsineša nuodėmę, kuri prasidėjo nuo Ievos ir Adomo ir iki šiol nesibaigia, be to ji stumia į vis naujas ir naujas nuodėmes. Taigi, aišku, kad žmogus, kuriam nuo mažens aiškinami tokie dalykai, jaučiasi visą gyvenimą kaltas dėl savo ir dar prieš jį padarytų nuodėmių. Aiškindamas šių jausmų prigimtį, Lal’as pateikia labai gražų pavyzdį: ,,Robinzonas Kruzas be Penktadienio nebūtų jautęs gėdos, tačiau jei būtų tikėjęs Judėjų-Krikščionių Dievu, būtų jautęs kaltę.’’
Kosmologija, politika, ekonomika. Galima kelti klausimą, ar kosmologiniai tikėjimai, ideologijos tiesiogiai veikia politiką ir ekonomiką, ar tai yra visai atskiras dalykas. Lal’as į šį klausimą atsako, kad atskiri kosmologinių tikėjimų principai, o būtent pasaulėžiūra, gali tiesiogiai veikti materialistinius tikėjimus, o per tai ekonomiką ir ypač politiką. Nors egzistuoja daug politikos, kurią galima paaiškinti asmeninių interesų siekimu – materialiniais faktoriais, tačiau