Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Pluduras)

Darbas:

pusiausvyra yra pažeidžiama. Tokiu būdu susikuria nauja socialinė pusiausvyra, susijusi su nauja socialine ir ekonomine būkle, prie kurios reikia prisitaikyti. Tačiau, kai surandamas optimaliausias pusiausvyros variantas, ji tampa stabili, kadangi nelieka priežasčių ką nors radikaliai keisti.
Kitas dalykas apie kurį kalba Lal’as – tai tikėjimai. Jis išskiria dvi tikėjimų rūšis, priklausomai nuo skirtingų aplinkos aspektų. Pirmieji tikėjimai susiję su materialiomis kultūros formomis; antrieji – su pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimu. Pirmuosius Lal’as vadina materialistiniais tikėjimais, antruosius – kosmologiniais arba ideologijomis. Dabartiname mokslo pasaulyje, pagal vienų ar kitų įsitikinimų vyravimą, galima išskirti materialistines ir idealistines kryptis. Pats Lal’as pabrėžia savo vidurinę poziciją – jis, kaip geras induistas, tiki, kad tiesa slypi kažkur anapus, tai yra per vidurį. Lal’as mano,

kad materialūs interesai veikia žmonių veiksmus, ir kad idėjos gali būti paaiškintos žmonių interesais.
Grįžtant prie tikėjimų, reikia pasakyti, kad materialistiniai tikėjimai keičiasi greičiau už kosmologinius ir taip atsiranda skirtingos socialinės pusiausvyros. Jas galima skirstyti pagal laiko periodą, per kurį pasikeičia pusiausvyrą lemiančios jėgos. Greičiausiai veikia rinkos procesai – pasiūla ir paklausa – kurie veda prie rinkos pusiausvyros. Kitas greičiausiai besikeičiantis procesas – tai materialistinių tikėjimų pusiausvyra, kuri apima organizacinę struktūrą. Šioje plotmėje veikia ir rinkos procesai (arba neveikia – kada ekonomika yra kontroliuojama). Materialistinė pusiausvyra gali pasikeisti per vienos kartos gyvenimo laikotarpį. Lėčiau keičiasi kultūrinė pusiausvyra, susijusi su kosmologiniais tikėjimais – tai gali tęstis per kelias kartas ar ilgiau. Lėčiausiai keičiasi evoliucinė pusiausvyra, kurią savo darbe Lal’as gali ramiai ignoruoti, nes kad ir kokios plačios bebūtų darbo chronologinės ribos, vis tiek tokio laikotarpio jis neapima.
Individualizmas ir bendruomeniškumas. Jei didžiąją dalį mūsų evoliucinio biologinio palikimo galima grubiai apibūdinti kaip egoistinį individualizmą, sudarantį žmogaus prigimties esmę, tai kosmologinius tikėjimus taip pat grubiai galima apibūdinti kaip bendruomeniškus, kolektyvistinius (,,communalist’’), skleidžiančius broliškos meilės idėją tarp savanaudžių oportunistų. Taigi ,galima teigti, kad iškylant didžiosioms civilizacijoms, ir individualizmas ir bendruomeniškumas jau buvo žmogaus charakterio dalimi. Tačiau kai kurie socialiniai psichologai pabrėžia, kad atskirose kultūrose yra labiau paplitęs vienas arba