Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Pluduras)

Darbas:

kosmologinių tikėjimų bei valdymo formų skirtumai. Taip pat jis aprašo Senovės Indijos, Kinijos ir Islamo civilizacijas, jų ekonominius pakilimus ir ekonominę stagnaciją ir tik tada pereina prie Vakarų ekonominio iškilimo aiškinimo, tai yra jų kosmologinių tikėjimų išskirtinumo bei individualizmo raidos. Paskutiniai knygos skyriai skirti dabartinės situacijos Vakaruose ir kitur (angliškai ši frazė skamba kur kas gražiau: ,,The West and the Rest’’), apibūdinimui, bei pasvarstymams apie ateitį. Taigi jo darbo chronologinės ribos labai plačios: nuo amžių amžinųjų iki ateities.
Apžvelgęs visas buvusių ir esamų civilizacijų politinę, ekonominę bei kultūrinę raidą ir jų kosmologinius tikėjimus, D.Lalas daro išvadą, kad tai, kas Vakarams padėjo ekonomiškai iškilti, būtent krikščionybė ir individualizmas, dabar po truputį juos ir žlugdo. Be to, tos Rytų kultūros ypatybės, kurios sutrukdė jiems pirmiems žengti

intensyvaus augimo keliu, suteiks Azijos šalims pranašumus ateityje.

APIE KULTŪRĄ

Tai įvadinis skyrius, kuriame autorius pateikia pagrindines jo darbe vartojamas sąvokas ir trumpai jas apibūdina. Čia kalbama apie socialinę pusiausvyrą, individualizmą ir kolektyvizmą (,,communalism’’), jausmus – gėdą ir kaltę, kosmologiją ir t.t.
Socialinė pusiausvyra. Svarbiausiu dalyku, paaiškinančiu daugelį netikėtų ekonominių, politinių bei kultūrinių reiškinių prigimtį, Lalas laiko pagrindinius išteklius – darbą, žemę ir kapitalą. Jis pabrėžia, kad šie pagrindiniai ištekliai yra jo pasakojamos istorijos DNR.
Kalbėdamas apie kultūrą Lalas pateikia kelis apibrėžimus. Vienas iš jų, tai E.Gellner’io kultūros apibrėžimas:,,Kultūra yra išskirtinis daiktų gamybos būdas, kuris charakterizuoja tam tikrą visuomenę’’ , tačiau tuoj pat sako, jog toks apibrėžimas yra per grubus jo tikslams ir pateikia ekologų pateikiamą kultūros paaiškinimą. Jie sako, kad žmogus yra išskirtinis savo protu gyvūnas, protas jam suteikia galimybę besimokant keisti aplinką. Žmogui nereikia, prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos, keistis į kitą rūšį. Jis išmoksta naujų būdų išgyventi naujoje aplinkoje ir tuomet tai įtvirtina socialiniuose papročiuose. Šis apibrėžimas, Lalo nuomone, labiau tinka ekonomistams dėl pusiausvyros sąvokos. F.Hahn’as pusiausvyros būseną apibūdina kaip tokią būklę, kai savanaudiškų tikslų siekiantys veikėjai ,,nebeišranda’’ nieko naujo ir jų veikla tampa rutinizuota, tai yra nebekuriamos naujos teorijos, nebekeičiama politika ir panašiai. Besikeičianti aplinka reikalauja naujų teorijų bei veiklos būdų, kad būtų galima prie jos prisitaikyti, ir