Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Pluduras)

Darbas:

Taigi iškyla du pagrindiniai skirtumai tarp Vakarų ir kitų a) tai skirtingas visuomenės jungiamasis elementas (Lal’as jį vadina visuomenės ,,cementu’’, tai yra socializacijos procesas pagrįstas gėdos ar kaltės jausmu); b) individualizmo skirtingumas (šiapusinis ir anapusinis). Pasaulietinis Vakarų individualizmas leido jiems iškilti ir mokslo ir ekonomikos prasme. Šis individualizmas buvo susijęs su religiniu tikėjimu, paremtu kaltės jausmu. Kitos visuomenės nebuvo individualistinės, jų socializacijos procesas nebuvo pagrįstas kalte ir pagrindinis jas jungiantis jausmas buvo gėda. Jų socialinė struktūra nebuvo pažeista Dievo mirties, atėjusios iš racionalizmo idėjos, kuri savo ruožtu kilo iš individualizmo.
Kalbėdamas apie gėdos ir kaltės jausmą, Lal’as prisimena N.Elias’ą, kuris įrodinėjo, kad Vakarų civilizacijos vystymosi procesas buvo įtakotas tiek gėdos tiek ir kaltės jausmo. Tačiau, prasidėjus mokslinei revoliucijai, Dievas

mirė. To pasekoje buvo išjudinta ir krikščioniškoji moralė su kaltės suvokimu. Dar blogiau, Lal’o nuomone, kad individualistiniai principai privedė Vakarus prie reliatyvizmo moralės srityje. Vėliau sekė postmodernizmas, kuris sugebėjo sugriauti ir kitą Vakarų visuomenę jungusį elementą – gėdos jausmu paremtas elgesio normomas.
Pragyvenimo lygis ir socialinės garantijos. Paradoksalu, tačiau Lal’as tvirtina, kad Vakarų pragyvenimo lygis ir valstybės teikiama socialinė parama irgi ardo visuomenę. Tai jis įrodinėja remdamasis padaugėjusiu skyrybų, vienišų motinų skaičiumi, narkotikų paplitimu ir t.t. ir t.p. Seksualinė septintojo dešimtmečio revoliucija ,,pribaigė’’ kaltės jausmą susijusį su įgimtąja nuodėme. Vienu žodžiu, jo nuomone Vakarai išgyvena ne patį geriausią savo istorijoje laikotarpį, tačiau jis pabrėžia kad daugelis trečiojo pasaulio šalių turi imunitetą šiems ,,blogiems’’ Vakarų pasaulio reiškiniams. Dievo mirtis padarė didelę įtaką ardant moralę ir šeimą Vakaruose, tačiau nepalietė indų ar kinų civilizacijų. Jų religija nėra ,,knygos religija’’, jie neturi organizuotos bažnyčios ir jų religijos yra daugiau gyvenimo būdas nei tikėjimas. Jų moralė yra įrašyta pačiame kultūriniame socializacijos procese, pagrįstame gėdos jausmu. Todėl Dievo mirtis ir nepadarė įtakos jų moralei, negriovė socialinės struktūros. Be to, šalyse, kur vis dar yra didžiosios šeimos, socialinės garantijos yra daugiau šeimos reikalas, todėl ten nėra reikalo kurti taip vadinamų ,,gerovės valstybių’’(,,welfare state’’), kaip Vakaruose.

Literatūra
Lal D. Unintended consequences. The Impact of Factor Endowments, Culture, and Politics on Long-Run Economic Performance. Cambridge, Mass.: The MIT Press, 1998.