Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

Emilija Liegutė yra prozininkė ir dramaturgė. Ji yra paršiusi apsakymų rinkinius, apysakas, pasakas bei pjeses: „Dramblienė“, „ Šuo Džimas – geras“, „Pranciškus Skorina“, „Emilija Pliaterytė“. Šios autorės kuriama literatūra yra skirta įvairaus amžiaus žmonėms. Rašytoja gali savo pasakojimais paįvairinti fantazija vaikui, o giliais išgyvenimais priversti susimąsti jau brandų žmogų.
„Baltoji Moteris“ tai vienas naujausių Emilijos Liegutės romanų. „ Pati autorė sako, jog knygoje gausu jos biografijos detalių, ypač šilti atsiminimai apie tėvą ir puikų šeimos sugyvenimą. Iki ašarų graudinanti knygelė „krauju rašyta“, nes joje visas artimųjų ir draugų gyvenimas.“(Iš Varėnos viešojoje bibliotekoje vykusio knygos pristatymo).
Paėmus knygą į rankas, dar nespėjus jos atversti, į akis krinta ant viršelio išsakytos autorės mintys, kurios tarsi atspindi prisiminimų sukeliamus pojūčius:
„

Pajutau, meilė ir ilgesys tartum vidinė saulė pakilo iš mano atminties ir nuskraidino toli, labai toli...
Tenai apirę mano vaikystės namo pamatai, laiptai, nudilinti mėnulio pėdų. Graži liūdinti griuvėsių žolė siūbuoja tuščiavidurį žiedą. Iš ten ataidi kūdikystės paukščio balsas.
Iš ten, iš vaikystės, ir Baltoji Moteris... <...>
Siekiu nuskinti griuvėsių augalo – erškėtrožės – žiedą ir tuoj pat kyštelėju pirštą į burną. Jaučiu salstelėjusį sulos skonį, sumišusį su krauju.
Ne tu, ne – ne tu, kiti erškėčiai sužeidė mane...“
Tai galima būtų vadinti įžanga į romaną. Būtent iš jos galima spręsti, kad tai ne koks nors lengvas nuotykių romanas, tai nuoroda, kad knyga skirta lyriškam skaitytojui.
Baltoji Moteris – romano veikėjos vedlė prisiminimų, sapnų keliais. „ Baltoji Moteris iš seno pažaliavusiais viršeliais albumo, gulinčio skrynioje ant aukšto.“, „Baltoji Moteris – šviesioji esaties dalis, įprasmintas būties simbolis, gebantis apsaugoti nuo blogio, slypintis sieloje ir virš jos.“ Toji moteris, galima sakyti, ir yra patys prisiminimai, ne tik skaudūs, bet ir širdžiai mieli.
Praeitis įsirėžusi į gyvenimą skaudžais prisiminimais – kūrinio pagrindinė mintis. Su šia tema galima būtų sieti ir pagrindinę problemą, būtent visi skaudūs atsiminimai yra sukelti tuometinės santvarkos, sovietinės valdžios. Taigi, romano problema – moters išgyvenimai, pagrįsti skaudžais prisiminimais. Daug kur kūrinyje minima atmintis:„ Noriu, kad mano atmintis saugotų gyvenimą. Tačiau atsigręžiu į ją ir matau – yra ne taip.“, „ Daug ką norisi nugramzdinti į užmarštį, tačiau atmintis visada gyva. <...> Atmintis visada budi“
Pagrindinė veikėja yra jauna