Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

AVANGARDIZMAS VAKARŲ LITERATŪROJE 1 LIETUVIŲ AVANGARDIZMAS 3 GARSIEJI EUROPOS MODERNISTAI 5 JURGIS SAVICKIS 5 BIOGRAFIJA. ASMENYBĖ. KŪRYBA 5 KŪRYBOS BRUOŽAI 8 „Vagis“ 10 „AD ASTRA“ 18 „KOVA“ 22 APIBENDRINIMAS 23

Darbas:

AVANGARDIZMAS VAKARŲ LITERATŪROJE
Pirmosios modernizmo kryptys, atsiradusios dar XIX a. aštuntajame-devintajame dešimtmetyje, yra simbolizmas, impresionizmas. XIX a. pabaigoje daugelis modernis­tinio meno ir kultūros reiškinių labai susipynę, todėl šis laikotarpis dažnai įvardijamas bendru „amžiaus pabaigos" (pranc. fin de siecle, tarti fen diu sjekl), naujojo meno (pranc. art nouveau, tarti ar nuvo; angl. modern art) apibūdinimu. Lietuvoje šiuo laikotarpiu modernizmui kai kuriais bruožais giminiškas neoromantizmas.
XX a. pradžioje daugelyje Europos šalių suklesti ypatinga mo­derniojo meno atmaina - avangardizmas. Avangardizmas, kaip rodo pavadinimas (avangarde, tarti avangard, prancūziškai reiškia prie­šakinį kariuomenės būrį) - kovingas, ankstesnes tradicijas laužantis menas, kultūros ir visuomenės permainų vedlys. Šis menas atsirado didžiuo­siuose Vakarų Europos miestuose, re­voliucingai nusiteikusių menininkų aplinkoje

kaip protestas prieš meno tradicijų sustabarėjimą, atotrūkį nuo dabarties, nuo techninės civilizacijos ir kaip pastanga meno priemonėmis paskatinti žmonių sąmonės, drauge ir visuomenės, atsinaujinimą. Avangardizmas - kolektyvinis menas, pagrįstas programomis, ben­drais menininkų grupių veiksmais. Avangardizmas ardo įsitvirti­nusias meno normas, provokuoja viešąjį skonį, stengiasi skandalin­gomis priemonėmis atkreipti suvokėjų dėmesį į savo išpažįstamas idėjas ir idealus.
Pirmoji europinio masto avangardizmo srovė buvo futu­rizmas (ital. futura - ateitis). Ji atsirado 1909 m. Italijoje, Tomazui Marinečiui (Tomaso Marinetti) paskelbus „Futu­rizmo manifestą". Šiame manifeste (programinis kreipimasis) kviečiama sugriauti bibliotekas, užtvindyti muziejus, išlaisvinti Italiją iš „archy­varų ir gidų epidemijos". Futuristai šlovina laisvę, jėgą, sa­vo biologinei prigimčiai pasidavusį žmogų, o modernaus žmogaus laisvės ir galios simbolis jiems yra riaumojantis automobilis:
Mes skelbiame, kad pasaulis praturtėjo nauju grožiu: greičio grožiu. Lenktyninis automobilis su savo korpusu, papuoštu di­džiuliais vamzdžiais, primenančiais gyvates, su trūkčiojančiu kvėpavimu, riaumojantis automobilis, kuris lekia tarsi prieš kartečę(sprogstamieji sviediniai) - gražesnis negu Samotrakės Nikė( antikos pergalės deivė).
Futuristai tvirtino, kad moderniosios tikrovės neįmanoma išreikšti darniu vaizdu ir sakiniu, ir pradėjo tekste fiksuoti chaotišką tikro­vės fragmentų srautą. Futuristai skelbė siekiantys kalbą išlaisvinti iš kultūros varžtų, prasiskverbti prie kiekvieno garso pirmykštės reikšmės, suvokėją veikti ne žodžio turiniu, bet fiziniu jo skambėji­mu. Šios idėjos literatūroje buvo