Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Apie A4 formato lapo darbas

Darbas:

H. Radausko eilėraščio ,,Laiškai sau pačiam” analizė ir interpretacija

Henrikas Radauskas – vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių poetų, nuosekliausias estetizmo idėjų reiškėjas lietuvių literatūroje. Jis teigė, kad mene svarbiausias dalykas yra pats menas bei jo vidinių dėsnių realizacija. Tai sudėtinga poetinė asmenybė, kuri savo kūryboje bandė atsiriboti nuo skaudžių tautinių problemų. Ne todėl, kad poetui nerūpėjo visuotinės nesėkmės, bet tik dėl to, kad H. Radauskas nėra tautos poetas, įprastas lietuviams lyrikas. Jam svarbu užfiksuoti kūrybinio proceso grožį, kuris atitiktų esteto idealus.
Eilėraštis ,,Laiškai sau pačiam” priklauso Radausko poezijos rinktinei ,,Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu” (1993). Pats kūrinio pavadinimas skaitytojui nurodo, kad šio eilėraščio lyrinis subjektas yra pats autorius. Jis vaizduojamas kaip individuali asmenybė, nepriklausanti nuo išorinių etinių normų, o tik

nuo savo sąžinės. Tai būdinga vadinamai dorovinei autonomijai. Jau pirmoje kūrinio eilutėje jaučiamas poeto atsiribojimas nuo jį supančios aplinkos: ,,Vos liesdamas daiktus ir žmones, / Aš laikausi pats už savęs”. Nors apie erdvę eilėraštyje tik užsimenama, nėra įvardijamos ir priežastys dėl kurių lyrinis ,,aš” nori atsiriboti nuo jį supančio pasaulio. Galima tik spėti, kodėl autoriui nėra artima jį supanti tikrovė. Galbūt jis negali paklusti tikrovės dėsniams. Tikrovė negatyvaus žvilgsnio nusipelno dėl to, kad ji priešiška žmogui, kad ji stoja skersai kelio žmogaus svajonėms ir idealams. O pats poetas bejėgis prieš tikrovę ir nieko joje negali pakeisti ar pataisyti. Tai parodo lyrinio subjekto suvokiamą pasaulio iracionalumą ir destruktyvumą. Savitą autoriaus polinkį į asmeniškumą dar aiškiau patvirtina paskutinės strofos pradžia: ,,Negaliu nė vienam padėti / Ir padėti man neprašau”. Kūrinyje kalbama apie vienatvę, kurios dramatišką prigimtį atskleidžia dangaus kaip tam tikro simbolio naudojimas. ,,Dangaus malonės” nebuvimas šiame kontekste gali būti suvokiamas kaip Dievo apleistos žmogaus sielos klaidžiojimas po pasaulį: ,,Ir einu be dangaus malonės / Per pasaulio gatves”.
Turinio ir kompozicijos požiūriu šis eilėraštis visai nesudėtingas: jis sudarytas iš tradicinių ketureilių, lengvai atpažįstamas ir jo tipas – tai filosofinio pobūdžio kūrinys. Intonacija yra emocinė, o autoriaus vaizduojamoje pasaulėjautoje glūdi, nors ir neakcentuojama, pasaulio katastrofos nuojauta: ,,Mus nelaimės veja, kaip aras / Veja bėgančią avį laukais”. Eilėraštis ,,Laiškai sau pačiam” dvelkia niūriomis nuotaikomis. Liūdesys pasmerkia poetą vienatvei, uždarumui, skausmingam sąlyčiui su

Komentarai

Paskelbtas sa 3 mėnesiai 2 dienos prieš
Netapatink autoriaus su lyriniu \"as\"!

Paskelbtas 5 metai 4 mėnesiai prieš
per daug nereikalingu,sudetingu terminu.ir pats darbas nelabai panasus i vieno eilerascio analizavima,labiau i visa Radauko poezijos analizavima

Paskelbtas 6 metai 2 mėnesiai prieš
nu taks baika, bet trumpokas,kai is bedos tai sudzius...

Paskelbtas 6 metai 3 mėnesiai prieš
Aciu:)