Priesagų -yti, -ija, -ijo rašyba
Priesagas -ija, -ijo rašome esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose, kurių bendraties priesaga yra -yti:
liudija, liudijo (liudyti);
mūrija, mūrijo (mūryti);
rūdija, rūdijo (rūdyti).
|
Pagrindinės veiksmažodžio formos |
Išvestinės veiksmažodžio formos ir kitos kalbos dalys iš: |
||
|
bendraties (-y-) |
esamojo laiko (-ij-) |
būtojo k. laiko (-ij-) |
|
|
Liudyti, liudija, liudijo |
liudydavo, liudysiu, liudydavęs, liudysiąs, liudysianti, liudytų, liudyk, liudydamas |
liudijąs, liudijanti, liudijamas, liudijama, liudijant, teliudija |
liudijęs, liudijusi, liudijus |
|
liudijimas |
|||
Kiti šias priesagas turį veiksmažodžiai:
Akyti, akija, akijo;
giedrytis, giedrijasi, giedrijosi;
koryti, korija, korijo;
šaknyti, šaknija, šaknijo;
vilnyti, vilnija, vilnijo;
drunyti, drunija, drunijo;
geltonyti, geltonija, geltonijo;
kirmyti, kirmija, kirmijo;
pelyti, pelija, pelijo;
trūnyti, trūnija, trūnijo;
aikštytis, aikštijasi, aikštijosi;
dalyti, dalija, dalijo;
gėdytis, gėdijasi, gėdijosi;
ginčytis, ginčijasi, ginčijosi;
kaulyti, kaulija, kaulijo;
kontuzyti, kontuzija, kontuzijo;
nuodyti, nuodija, nuodijo;
skalyti, skalija, skalijo;
vaidytis, vaidijasi, vaidijosi.
Pastaba. Antrinių
veiksmažodžių, turinčių pagrindinėse formose -yti, -ija,
-ijo, nepainioti su pirminiais, kurie bendraties šaknyje
turi y: gyti, gyja, gijo; lyti, lyja, lijo; prigyti, prigyja,
prigijo; sulyti, sulyja, sulijo.
