Įvardžiuotinių formų galūnių rašyba

Vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžiai, kelintiniai skaitvardžiai, kai kurie įvardžiai, dalyviai gali turėti įvardžiuotines formas. Įvardžiuotinės formos susidarė, paprastosioms formoms susiliejus su įvardžiais jis, ji. (Tai paprasčiausias aiškinimas. Iš tikrųjų tas susiliejimas sudėtingas, vyko seniai, jį nagrinėja istorinė gramatika):

baltas+jis – baltasis; balta+ji – baltoji;

pirmas+jis – pirmasis; pirma+ji – pirmoji;

manas+jis – manasis; mana+ji – manoji;

einantis+jis – einantysis; einanti+ji – einančioji.

Daugiausia kalbama apie įvardžiuotinius būdvardžius. Analogiškai galima kalbėti apie kitų įvardžiuotinių formų vartojimą ir rašybą.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria daiktą iš kitų tos pačios rūšies daiktų arba vieną daiktų rūšį iš kitų rūšių:

Gyveno du broliai: vienas protingas, antras kvailas. Protingasis išvarė kvailį iš namų.

Be baltojo gandro, mūsų krašte sutinkamas juodasis gandras.

Rašyba. Įvardžiuotinės formos turi dvigubas galūnes. Vyriškosios gimines vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke rašomos dvi nosinės raidės: gražųjį, gražiųjų; antrąjį, antrųjų; manąjį, manųjų; einantįjį, einančiųjų.

Moteriškosios giminės įvardžiuotinių formų vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke rašoma viena nosinė raidė: gražiąja, gražiąsias; antrąja, antrąsias; manąja, manąsias; einančiąja, einančiąsias.