Kada bus delčia?

Delčia yra mėnulio fazė. Mėnulis skrieja aplink žemę ir jų skirtingu kampu apšviečia saulė. Delčia būna tada, kai mėnulis yra 90 laipsnių į vakarus nuo Saulės. Tada šiaurėje matyti jo kairysis, o pietų pusrutulyje dešinysis pusskritulis. Tai mėnulio fazė tarp pilnaties ir jaunaties.

Kada būna delčia?

Delčia yra mėnulio fazė. Mėnulis skrieja aplink žemę ir jų skirtingu kampu apšviečia saulė. Delčia būna tada, kai mėnulis yra 90 laipsnių į vakarus nuo Saulės. Tada šiaurėje matyti jo kairysis, o pietų pusrutulyje dešinysis pusskritulis. Tai mėnulio fazė tarp pilnaties ir jaunaties.

Kada dedamas kablelis?

1. Kableliais atskiriamos viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys: kai tarp jų nėra jungtuko; kai tarp jų yra priešpriešinis jungtukas o, bet, tačiau, tik ir nuolaidos jungtukas nors; kai prieš kiekvieną kartojamas tas pats jungtukas ir, ar, arba, nei, tai, tiek... (Prieš pirmąjį iš kartojamų jungtukų kablelis nededamas, o kai vienarūšes sakinio dalis jungiantis jungtukas ir, ar, arba, bei nekartojamas, kablelio prieš jį nededame); kai jas jungia poriniai jungtukai kad... tai, jei... tai, kaip... taip ir, ne tik... bet ir. 2. Kableliais iš abiejų pusių išskiriamos sakinio dalys, kurios paaiškina ar patikslina prieš jas einančias sakinio dalis. 2.1. Išskiriama vietos, laiko ar būdo aplinkybė, patikslinanti prieš ją einančią kitą vietos, laiko ar būdo aplinkybę. 2.2. Išskiriami po pažymimųjų žodžių einantys ir jų reikšmę aiškinantys priedėliai. 2.3. Išskiriami įvardžių ir būdvardžių reikšmę aiškinantys daiktavardžiai, būdvardžiai ir dalyviai. 2.4. Aiškinamosios reikšmės sakinio dalis, su prieš einančia sakinio dalimi sujungta jungiamaisiais žodžiais arba, kaip antai, būtent, tai yra (t. y.), pavyzdžiui (pvz.), vardu, pavarde, ypač, atseit, destis, dabar..., kableliais išskiriama kartu su jungiamaisiais žodžiais. 3. Kableliais skiriami po pažymimųjų žodžių einantys derinamieji pažyminiai. 3.1. Skiriami po pažymimųjų žodžių einantys išplėstiniai (priklausomų žodžių ar priklausomą šalutinį sakinį turintys) derinamieji pažyminiai. 3.2. Skiriami keli po pažymimojo žodžio einantys neišplėsti (priklausomų žodžių neturintys) derinamieji pažyminiai. ( 3.3. Vienas priklausomų žodžių neturintis pažyminys skiriamas tik tada, kai patikslina prieš pažymimąjį žodį einantį kitą pažyminį arba kai eina su prijungiamuoju jungtuku ar kitu kokiu jungiamuoju žodžiu ir turi aplinkybės reikšmės atspalvį. 3.4. Išskiriami išplėsti ir neišplėsti po įvardžių einantys ir jiems priklausantys derinamieji pažyminiai, dažniausiai turintys aplinkybės reikšmės atspalvį. (Aplinkybės reikšmės atspalvį turi ir todėl skiriami įvairūs (išplėsti ir neišplėsti, derinamieji ir net nederinamieji) prieš įvardį einantys ir jam priklausantys pažyminiai.) 4. Kableliais išskiriamos savarankiškais žodžiais išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės, turinčios prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Prasminį ir intonacinį savarankiškumą turi tos aplinkybės, kurias kalbėtojas nori pabrėžtinai atriboti nuo kitų sakinio dalių ir atskirti nuo jų pauzėmis bei intonacija. 5. Kableliais išskiriami kreipiniai, o jei kreipinys turi priklausomų žodžių, jis išskiriamas kartu su tais žodžiais. 6. Kableliais atskiriami sakinio dėmens reikšmę turintys teigimo ar neigimo žodžiai ir sakinio pradžioje esantys jaustukai, kai jie neturi emocinės reikšmės ir yra pasakomi ramia intonacija. 7. Kableliais išskiriami įterptiniai žodžiai, jei jie nėra labai nutolę nuo viso sakinio minties. 8. Kableliais skiriamos priduriamai, tarsi mintį baigus ar pertraukus, pasakomos sakinio dalys, ypač tokios, kurios iš įprastos vietos nukeliamos į sakinio galą arba prasideda jungtukais. 9. Kableliu skiriamos jungtuku ir su sakiniu sujungtos išvadinės žodžių grupės ir atskiri žodžiai. 10. Kableliu skiriami lyginamieji šalutiniai sakinio dėmenys (turintys tarinį). 11. Kableliais skiriami šalutiniai sakiniai (šalutiniai sakinio dėmenys) nuo pagrindinių dėmenų ar žodžių, kuriems jie priklauso. 12. Kableliais vienas nuo kito skiriami jungtukais nesujungti sudėtinio sakinio dėmenys. 13. Kableliais skiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti priešpriešiniais jungtukais o, bet, tačiau, pavieniais jungtukais tai, tad, todėl, tik... ir visokiais kartojamaisiais jungtukais. 14. Tarp sakinio dėmenų, jungiamų pavieniais (nekartojamaisiais) jungtukais ir, ar, arba, nei, kablelis dedamas norint pabrėžti jų prasminį savarankiškumą. 15. Kableliais ir brūkšniais skiriami į tiesioginės kalbos sakinį įsiterpę ir po tiesioginės kalbos sakinio einantys autoriaus žodžiai.

Kada dedamas dvitaškis?

Dvitaškis yra aiškinamosios reikšmės ženklas, dedamas tarp tokių sakinio atkarpų, kurios susietos ryškaus, bet ramaus aiškinimo ryšiu. 1. Dvitaškiu nuo prieš einančių žodžių skiriamos aiškinamąją reikšmę turinčios išskaičiuojamosios sakinio dalys. Dvitaškis dedamas po apibendrinamųjų žodžių prieš kelias aiškinamąsias vienarūšes sakinio dalis. Jei po apibendrinamųjų žodžių einančios sakinio dalys yra ne sakinio pabaigoje, po jų dedamas arba kablelis, arba brūkšnys. Jei po apibendrinamųjų žodžių dar yra jungiamųjų žodžių, prieš jungiamuosius žodžius dedamas kablelis, po jungiamųjų žodžių – dvitaškis. Prieš pabrėžtą ir kokiu nors būdu išryškintą (raidėmis ar skaičiais sužymėtą, iš naujos eilutės pradedamą) išskaičiavimą dvitaškis dedamas ir tada, kai prieš išskaičiavimą apibendrinamųjų žodžių nėra. 2. Dvitaškis dedamas tarp bejungtukio sakinio dėmenų, kai pradžioje pasakytą mintį paaiškina ar paremia tolesnis dėmuo. Dvitaškis dedamas ir tokiuose sakiniuose, kur sakinio dėmuo aiškina atskirus žodžius. 3. Dvitaškis dedamas prieš sakinio dėmenį, kuriuo netiesiogine kalba atpasakojami kieno nors žodžiai. 4. Dvitaškis dedamas po tokių autoriaus žodžių, kurie rodo toliau būsiant tiesioginę kalbą. 5. Po autoriaus žodžių, įterptų į tiesioginės kalbos sakinį, dvitaškis dedamas, jei autoriaus žodžiai yra tokioje vietoje, kur ir be jų turėtų būti dvitaškis.

Kada išrastas kompiuteris?

Pirmieji skaičiavimo įrenginiai buvo sukurti dar 3000 metų prieš mūsų erą. Pirmasis 1822 metais sugalvojęs kažką panašaus į dabartinį kompiuterį buvo Čarlzas Babidžas. Jo idėja - Skirtumų mašina su užprogramuotomis matematikos taisyklėmis. Pirmasis elektromechaninis kompiuteris sukurtas Vokietijoje 1936 metais (Konrado Cūzės) ir JAV 1939 metais (Džono Atanasoffo). Pirmas universalus, praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne dvejetainis, o dešimtainis) buvo sukurtas JAV 1946 metais (ENIAC).